Santrauka
Vilniaus universitetas šaltinyje aprašomas kaip Vilniaus kolegijos pagrindu patvirtinta akademija ir universitetas. Iki 1832 m. uždarymo jis buvo pagrindinė Lietuvos mokykla, svarbus kultūros centras ir Rusijos imperijos laikotarpiu Vilniaus švietimo apygardos centras.
Pavadinimai šaltiniuose
- Vilniaus universitetas
- Vilniaus kolegija
- Vilniaus akademija
- Academia et Universitas Vilnensis Societatis Iesu
- Vilniaus Jėzaus draugijos akademija ir universitetas
- Imperatoriškasis universitetas
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: 1579-1832 m.
- datos: 1579; 1803; 1832
- amziai: XVI; XIX
- date_start: 1579
- date_end: 1832
Kas tai
Švietimo ir mokslo institucija, taip pat kultūros centras.
Sudėtis ir vaidmuo
- tipas: universitetas / mokslo ir kultūros institucija
- laikotarpis: 1579-1832 m.
- nariai:
- susiję žmonės:
- susiję įvykiai:
- susijusios vietos:
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-012 Iki 1832 m. uždarymo Vilniaus universitetas buvo pagrindinė Lietuvos mokykla ir svarbiausias kultūros centras. | c-001 | |
| t-013 Vilniaus universitetas buvo vienas seniausių Vidurio Europos universitetų. | c-002 | |
| t-014 1803 m. Vilniaus universitetas reorganizuotas pagal populiarų Europos universitetų modelį ir gavo Imperatoriškojo universiteto statusą. | c-003 | |
| t-015 Vilniaus universitetas tapo istorinės Lietuvos žemių visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo centru. | c-004 | |
| t-016 1832 m. buvo nutarta uždaryti Vilniaus universitetą. | c-005 | |
| t-017 1579 m. balandžio 1 d. Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą. | c-006 | |
| t-018 Vilniaus universitetas iki pat uždarymo 1832 m. buvo ne tik pagrindinė Lietuvos mokykla, bet ir svarbiausias kultūros centras. | c-007 | |
| t-019 Vilniaus universitetas – vienas iš seniausių universitetų Vidurio Europoje – už jį senesni tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budos ir Karaliaučiaus universitetai. | c-008 | |
| t-020 Pirmąjį šio laikotarpio trečdalį veikė didžiausias Rusijos imperijoje europinį mokslo ir studijų lygį pasiekęs Vilniaus universitetas. | c-009 | |
| t-021 Vilniaus universitetas buvo Vilniaus švietimo apygardos, apėmusios prie Rusijos prijungtas buvusios LLV žemes, centras. | c-010 | |
| t-022 1832 m. nutarta uždaryti Vilniaus universitetą, – anot uždarymo iniciatorių, „Lietuvos laisvamanybės lizdą“. | c-011 | |
| t-023 Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrę Žemaitijos inteligentai siekė plėtoti aukštąją kultūrą lietuvių kalba. | c-012 | |
| t-024 Michałas Balińskis 1812 m. rugsėjo 22 d. įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematinių mokslų fakultetą. | c-013 | |
| t-025 Po 1830-1831 m. sukilimo uždarius Vilniaus universitetą, nemažai išsilavinusių žmonių išvyko į Lenkijos ar Rusijos miestus. | c-014 | |
| t-026 1855 m. Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, krašto šviesuomenė tikėjosi atkurti Vilniaus universitetą. | c-015 | |
| t-027 1569 m. spalio 4 d. Valerijonas Protasevičius fundavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas. | c-016 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Iki 1832 m. uždarymo Vilniaus universitetas buvo pagrindinė Lietuvos mokykla ir svarbiausias kultūros centras.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Naujoji mokykla vadinosi Academia et Universitas Vilnensis Societatis Iesu – Vilniaus Jėzaus draugijos akademija ir universitetas. Vilniaus universitetas iki pat uždarymo 1832 m. buvo ne tik pagrin- dinė Lietuvos mokykla, bet ir svarbiausias kultūros centras. Baroko epochos kultūros turinį nulėmę jėzuitai skleidė savo idėjas per Vilniaus universitetą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus universitetas buvo vienas seniausių Vidurio Europos universitetų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Jėzuitiškojo Vilniaus universi- teto reiškiniai darė poveikį visai Europai – tai pasakytina apie teologijos, filosofijos, logikos, retorikos ir poetikos mokyklas. Vilniaus universite- to profesorių veikalai pasiekė net protestantiškąją Angliją – pavyzdžiui, Martyno Smigleckio „Logika“ (1618 m.) rėmėsi ne tik Sorbonos, bet ir Oksfordo daktarai, o Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezija 1646 m. buvo išversta iš lotynų į anglų kalbą ir skaitoma Europos universitetuose vietoje įprasto Horacijaus. Vilniaus universitetas – vienas iš seniausių universitetų Vidurio Eu- ropoje – už jį senesni tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budos ir Karaliaučiaus universitetai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1803 m. Vilniaus universitetas reorganizuotas pagal populiarų Europos universitetų modelį ir gavo Imperatoriškojo universiteto statusą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
XIX a. pradžioje Vilniaus intelektualams gelbėjant parengta visos Ru- sijos švietimo reforma, orientuojantis į veikusį LLV Edukacinės komisijos modelį. Vykdant šią reformą, įkurta didžiulė Vilniaus švietimo apygarda, kurios valdžioje atsidūrė visos prie Rusijos prijungtos buvusios LLV že- mės ir 9 mln. jų gyventojų. Šios apygardos centras – Vilniaus universitetas, 1803 m. reorganizuotas pagal populiariausią Europos universitetų mode- lį ir gavęs Imperatoriškojo universiteto statusą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus universitetas tapo istorinės Lietuvos žemių visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo centru.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Visos istorinės Lietuvos žemės visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo centru tapo Vilniaus universitetas, tapęs iškiliausiu lenkų kultūros centru už etnografinės Lenkijos ribų. Šis laikotarpis bene didžiausio universiteto klestėjimo metai – studentų skaičius nuo 200 padidėjo iki 1 300. Universi- tete dirbo garsūs mokslininkai: istorikas Joachimas Lelevelis (Joachim Le- lewel, 1786–1861), filosofas Jonas Sniadeckis (Jan Śniadecki, 1756–1830), chemikas ir biologas Andrius Sniadeckis (Andrzej Śniadecki), biologai Liu- dvigas Heinrichas Bojanus (Lu- dwig Heinrich Bojanus) ir Edu- ardas Karolis Eichvaldas (Edward Karol Eichwald), iš Austrijos at- vykę Johanas Pėteris Frankas (Jo- hann Peter Frank) ir jo sūnus Jo- zefas Frankas (Joseph Frank) – jų darbai buvo žinomi tarptautiniu mastu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1832 m. buvo nutarta uždaryti Vilniaus universitetą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Rusų kalba turėjo tapti ir mokyklų kalba. Nustatyta, kad vietos bajorai gali dirbti vietos administracijos įstaigose tik tada, kai 10 metų atidirbs kitose Rusijos gubernijose. 1832 m. nutarta uždaryti Vilniaus universitetą, – anot uždarymo ini- ciatorių, „Lietuvos laisvamanybės lizdą“.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1579 m. balandžio 1 d. Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1579 m. balandžio 1 d. karalius Steponas Batoras, paremda- mas vyskupo Valerijono Protasevičiaus sumanymą ir pastangas, išdavė Vilniaus universiteto Didysis kiemas ir Šv. Jonų bažnyčia iš J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“. Dail. Ph. Benoist, A. Bayot, 1850 m.
L I E T U V O S I S T O R I J A 80 Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą. 1579 m. spalio 29 d. popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinusią Vilniaus kolegiją uni- versitetu. Naujoji mokykla vadinosi Academia et Universitas Vilnensis Societatis Iesu – Vilniaus Jėzaus draugijos akademija ir universitetas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus universitetas iki pat uždarymo 1832 m. buvo ne tik pagrindinė Lietuvos mokykla, bet ir svarbiausias kultūros centras.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vilniaus universitetas iki pat uždarymo 1832 m. buvo ne tik pagrin- dinė Lietuvos mokykla, bet ir svarbiausias kultūros centras. Baroko epochos kultūros turinį nulėmę jėzuitai skleidė savo idėjas per Vilniaus universitetą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus universitetas – vienas iš seniausių universitetų Vidurio Europoje – už jį senesni tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budos ir Karaliaučiaus universitetai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vilniaus universitetas – vienas iš seniausių universitetų Vidurio Eu- ropoje – už jį senesni tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budos ir Karaliaučiaus universitetai. Tačiau Vilniuje universitetas įkurtas praėjus vos dviem šimtams metų po valstybės krikšto, o labiausiai pažengusioje Čekijoje – praėjus 400 metų po krikšto.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pirmąjį šio laikotarpio trečdalį veikė didžiausias Rusijos imperijoje europinį mokslo ir studijų lygį pasiekęs Vilniaus universitetas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Pirmąjį šio laikotarpio trečdalį veikė didžiausias Rusijos imperijoje europinį mokslo ir studijų lygį pasiekęs Vilniaus universitetas. Tačiau nuo 1864 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus universitetas buvo Vilniaus švietimo apygardos, apėmusios prie Rusijos prijungtas buvusios LLV žemes, centras.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vykdant šią reformą, įkurta didžiulė Vilniaus švietimo apygarda, kurios valdžioje atsidūrė visos prie Rusijos prijungtos buvusios LLV že- mės ir 9 mln. jų gyventojų. Šios apygardos centras – Vilniaus universitetas, 1803 m. reorganizuotas pagal populiariausią Europos universitetų mode- lį ir gavęs Imperatoriškojo universiteto statusą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1832 m. nutarta uždaryti Vilniaus universitetą, – anot uždarymo iniciatorių, „Lietuvos laisvamanybės lizdą“.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1832 m. nutarta uždaryti Vilniaus universitetą, – anot uždarymo ini- ciatorių, „Lietuvos laisvamanybės lizdą“. Tiesa, tuomet dviejų šio univer- siteto fakultetų bazėje buvo įsteigtos dvi atskiros, Rusijos vidaus reikalų ministerijai pavaldžios aukštosios mokyklos: Vilniaus medicinos-chirur- gijos akademija ir Vilniaus Romos katalikų dvasinė akademija.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrę Žemaitijos inteligentai siekė plėtoti aukštąją kultūrą lietuvių kalba.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrė grupelė daugiausia iš Žemai- tijos kilusių inteligentų (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir dar vienas kitas), kurie susitarė kryp- tingai plėtoti aukštosios kultūros kūrimo lietuvių (žemaičių) kalba darbą, o sykiu rūpintis lietuvių ir žemaičių liaudies švietimu jų gimtąja kalba (nors žemaičius kai kas tuomet laikė atskiru, etniniams lietuviams giminingu etnosu, bet jie patys save laikė vieno dvilypio lietuvių-žemaičių etnoso dalimi).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Michałas Balińskis 1812 m. rugsėjo 22 d. įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematinių mokslų fakultetą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Sūnaus brendimo ir mokslo metai praėjo Vil niuje. Baigęs gimnaziją, 1812 m. rugsėjo 22 d. jis įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematinių mokslų fakultetą. Tuo me tu Vilnius, kaip ir visa Lietuva, buvo patekusi prancūzų val džion, ir krašto bajorai, užgniaužę kvapą, laukdavo žinių apie Napoleono karo kampaniją Rusijos imperijos gilumoje. 1814 m., gavęs filosofijos magistro laipsnį, M. Balinskis perėjo mokytis į Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po 1830-1831 m. sukilimo uždarius Vilniaus universitetą, nemažai išsilavinusių žmonių išvyko į Lenkijos ar Rusijos miestus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
VIII
Puslapis 9
Po 1830-1831 m. sukilimo, uždarius Vilniaus universitetą ir Rusijos administracijai pradėjus griežčiau kontroliuoti krašto vi suomeninį gyvenimą, nemažai išsilavinusių žmonių išvyko į Lenkijos ar Rusijos miestus. Neturėdamas pakankamai pragy venimo lėšų, M.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1855 m. Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, krašto šviesuomenė tikėjosi atkurti Vilniaus universitetą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1855 m. ca rui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperi joje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1569 m. spalio 4 d. Valerijonas Protasevičius fundavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
G) Apie kai kuriuos Akademijai ir Valerijono bursai funduotus turtus • 1569 metų spalio 4 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Pro- tasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fun- davo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas. 1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mo kyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akade mijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino. Profesorius ir stu dentus nuo priklausomybės bet kokiai dvasinei ar pasaulietinei jurisdikcijai ir nuo bet kokių mokesčių atleido, Rektoriui pave dė būti Akademijos teisėju; pagaliau vyskupus: Vilniaus - Aka demijos kancleriu, o Žemaičių - globėju nuolatiniam laikui pa skyrė. Tokią privilegiją Grigalius XIII bule aprobavo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Laisvamanybė ir laisvamaniai
- Lietuviai
- Simonas Stanevičius
- Steponas
- Valerijonas Protasevičius (vyskupas)
- barokas
- Jėzuitiškas mokymas ir katalikybės sklaida per Vilniaus universitetą
- Vilniaus universiteto įkūrimas
- Vilniaus universiteto įkūrimas (1579 m.)
- „Lietuvos laisvamanybės lizdą“
- Etninių lietuvių tautinis kultūrinis sąjūdis
- dvilypis lietuvių-žemaičių etnosas