Vilniaus universitetas šaltinyje aprašomas kaip Vilniaus kolegijos pagrindu patvirtinta akademija ir universitetas. Iki 1832 m. uždarymo jis buvo pagrindinė Lietuvos mokykla, svarbus kultūros centras ir Rusijos imperijos laikotarpiu Vilniaus švietimo apygardos centras.
Jau tuomet pripažinta, kad \ntai yra aukštos meninės prabos, visuotinę vertę turintis kūrinys.\nVilniaus universiteto aplinkoje susibūrė grupelė daugiausia iš Žemai-\ntijos kilusių inteligentų (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir dar \nvienas kitas), kurie susitarė kryp-\ntingai plėtoti aukštosios kultūros \nkūrimo lietuvių (žemaičių) kalba \ndarbą, o sykiu rūpintis lietuvių \nir žemaičių liaudies švietimu jų \ngimtąja kalba (nors žemaičius \nkai kas tuomet laikė atskiru, \netniniams lietuviams giminingu \netnosu, bet jie patys save laikė \nvieno dvilypio lietuvių-žemaičių \netnoso dalimi).
Vilniaus universitetas iki pat uždarymo 1832 m. buvo ne tik pagrin-\ndinė Lietuvos mokykla, bet ir svarbiausias kultūros centras. Baroko \nepochos kultūros turinį nulėmę jėzuitai skleidė savo idėjas per Vilniaus \nuniversitetą.
Vilniaus universitetas iki pat uždarymo 1832 m. buvo ne tik pagrin-\ndinė Lietuvos mokykla, bet ir svarbiausias kultūros centras. Baroko \nepochos kultūros turinį nulėmę jėzuitai skleidė savo idėjas per Vilniaus \nuniversitetą.
VIII\n\n## Puslapis 9\n\nPo 1830-1831 m. sukilimo, uždarius Vilniaus universitetą ir\nRusijos administracijai pradėjus griežčiau kontroliuoti krašto vi\nsuomeninį gyvenimą, nemažai išsilavinusių žmonių išvyko į\nLenkijos ar Rusijos miestus. Neturėdamas pakankamai pragy\nvenimo lėšų, M.
Visos istorinės Lietuvos žemės visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo centru tapo Vilniaus universitetas, tapęs iškiliausiu lenkų kultūros centru už etnografinės Lenkijos ribų. Šis laikotarpis bene didžiausio universiteto klestėjimo metai – studentų skaičius nuo 200 padidėjo iki 1 300. Universi- tete dirbo garsūs mokslininkai: istorikas Joachimas Lelevelis (Joachim Le- lewel, 1786–1861), filosofas Jonas Sniadeckis (Jan Śniadecki, 1756–1830), chemikas ir biologas Andrius Sniadeckis (Andrzej Śniadecki), biologai Liu- dvigas Heinrichas Bojanus (Lu- dwig Heinrich Bojanus) ir Edu- ardas Karolis Eichvaldas (Edward Karol Eichwald), iš Austrijos at- vykę Johanas Pėteris Frankas (Jo- hann Peter Frank) ir jo sūnus Jo- zefas Frankas (Joseph Frank) – jų darbai buvo žinomi tarptautiniu mastu.
Jėzuitiškojo Vilniaus universi- teto reiškiniai darė poveikį visai Europai – tai pasakytina apie teologijos, filosofijos, logikos, retorikos ir poetikos mokyklas. Vilniaus universite- to profesorių veikalai pasiekė net protestantiškąją Angliją – pavyzdžiui, Martyno Smigleckio „Logika“ (1618 m.) rėmėsi ne tik Sorbonos, bet ir Oksfordo daktarai, o Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezija 1646 m. buvo išversta iš lotynų į anglų kalbą ir skaitoma Europos universitetuose vietoje įprasto Horacijaus. Vilniaus universitetas – vienas iš seniausių universitetų Vidurio Eu- ropoje – už jį senesni tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budos ir Karaliaučiaus universitetai.