Santrauka
Vilniaus universitetas šaltinyje aprašomas kaip Vilniaus kolegijos pagrindu patvirtinta akademija ir universitetas. Iki 1832 m. uždarymo jis buvo pagrindinė Lietuvos mokykla, svarbus kultūros centras ir Rusijos imperijos laikotarpiu Vilniaus švietimo apygardos centras.
Pavadinimai šaltiniuose
- Vilniaus universitetas
- Vilniaus kolegija
- Vilniaus akademija
- Academia et Universitas Vilnensis Societatis Iesu
- Vilniaus Jėzaus draugijos akademija ir universitetas
- Imperatoriškasis universitetas
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: 1579-1832 m.
- datos: 1579; 1803; 1832
- amziai: XVI; XIX
- date_start: 1579
- date_end: 1832
Kas tai
Švietimo ir mokslo institucija, taip pat kultūros centras.
Sudėtis ir vaidmuo
- tipas: universitetas / mokslo ir kultūros institucija
- laikotarpis: 1579-1832 m.
- nariai:
- susiję žmonės:
- susiję įvykiai:
- susijusios vietos:
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrę inteligentai siekė kurti aukštąją kultūrą lietuvių ir žemaičių kalba. |
| t-002 Vilniaus universitetas iki pat uždarymo 1832 m. buvo ne tik pagrindinė Lietuvos mokykla, bet ir svarbiausias kultūros centras. |
| t-003 Iki 1832 m. uždarymo Vilniaus universitetas buvo pagrindinė Lietuvos mokykla ir svarbiausias kultūros centras. |
| t-004 Po 1830-1831 m. sukilimo Vilniaus universitetas buvo uždarytas. |
| t-005 Vilniaus universitetas tapo istorinės Lietuvos žemių visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo centru. |
| t-006 Vilniaus universitetas buvo vienas seniausių Vidurio Europos universitetų. |
| t-007 Vilniaus universitetas tapo Vilniaus švietimo apygardos centru, kai į ją pateko buvusios LLV žemės ir 9 mln. gyventojų. |
| t-008 Michałas Balińskis 1812 m. rugsėjo 22 d. įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematinių mokslų fakultetą. |
| t-009 Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrę Žemaitijos inteligentai siekė plėtoti aukštąją kultūrą lietuvių kalba. |
| t-010 Po 1830-1831 m. sukilimo uždarius Vilniaus universitetą, nemažai išsilavinusių žmonių išvyko į Lenkijos ar Rusijos miestus. |
| t-011 1832 m. buvo nutarta uždaryti Vilniaus universitetą. |
| t-012 1579 m. balandžio 1 d. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą. |
| t-013 Vilniaus universitetas – vienas iš seniausių universitetų Vidurio Europoje – už jį senesni tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budos ir Karaliaučiaus universitetai. |
| t-014 1803 m. Vilniaus universitetas reorganizuotas pagal populiarų Europos universitetų modelį ir gavo Imperatoriškojo universiteto statusą. |
| t-015 Vilniaus universitetas buvo Vilniaus švietimo apygardos, apėmusios prie Rusijos prijungtas buvusios LLV žemes, centras. |
| t-016 1855 m. Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, krašto šviesuomenė vylėsi atkurti Vilniaus universitetą. |
| t-017 Vilniaus universitetas pasiekė europinį mokslo ir studijų lygį ir buvo didžiausias Rusijos imperijoje. |
| t-018 1832 m. nutarta uždaryti Vilniaus universitetą, – anot uždarymo iniciatorių, „Lietuvos laisvamanybės lizdą“. |
| t-019 Leidinyje „Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“ rašė aštuoniolika buvusių Vilniaus universiteto profesorių. |
| t-020 Visos istorinės Lietuvos žemės visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo centru tapo Vilniaus universitetas, tapęs iškiliausiu lenkų kultūros centru už etnografinės Lenkijos ribų. |
| t-021 G) Apie kai kuriuos Akademijai ir Valerijono bursai funduotus turtus • 1569 metų spalio 4 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fundavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas. |