Vilniaus pirkliai

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šiuo patarimu remdamasis, Steponas Batoras įsakė pavesti iždininkams rinkti šiuos mokesčius. Tuomet Vilniaus pirkliai ir gyventojai, prisidengdami privilegijomis, ir spyrėsi nemokėti muito. Radvila užsistojo juos, prašydamas karaliaus šiuos muitus atidėti iki būsimo seimo, ir karalius sutiko.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

O labiausiai [pageidaujame], kad Jūsų Didenybė Vilniaus mieste pagal savo pareigą įsakytų Vilniaus miestiečiams ir pirkliams neprieštaraujant apskaičiuoti ir sumokėti šiuos muitus, be to, ir vadinamuosius Czopowe i Szosowe mokesčius taip, kaip šiais metais visi mūsų miestai sumokėjo. Ir ponui krašto iždininkui ir jo raštininkams, paskirtiems šiems mokesčiams rinkti, jeigu būtų kokių nors sunkumų dėl šio reikalo, tegu padeda. Ir pirkliams reikia parodyti, kad tai skirta ne sau, o tam pavojingiausiam metui, kai bus sunku, - 330 ## Puslapis 347 IV KNYGA tegu pakenčia.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

67 Be karaliaus Stepono laiškų, rašytų dėl kalendorinių ginčų, Dubinsk i o išspausdintų „Vilniaus miesto privilegijų rinkinyje", p. 149 ir 150, dar miesto archyve yra reliacinis karaliaus Stepono sprendimas: Decretum relationum Stephani Regis Poloniae inter nonnullos mercatores vilnenses et advocatum Vilnensem ex seriis partium controversiis anno 1586 die 11 Julii latum, quo festa solemnia juxta novum calendarium ab omnibus incolis civitatis vilnensis in ea qua par est reverentia haberi demandantur [Reliacinis Lenkijos karaliaus Stepono sprendimas dėl tarp kai kurių Vilniaus pirklių ir Vilniaus vaito šalių rimtų prieštaravimų, išleistas 1586 metų liepos 11 dieną, kuriuo įprastas šventes pagal naują kalendorių įsakoma visiems Vilniaus gyventojams su lygiai tokia pačia pagarba švęsti]; jo turinys yra toks.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Baltramiejaus šventės, tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt devintaisiais Viešpaties metais, o mūsų valdymo trisdešimtaisiais. Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS ## Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuojant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nustatyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, karalius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Senato tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pirmiausia vaitas įrodė nieko savavališkai nepadaręs, kadangi pirkliai,Velykų dieną, pagal pataisytą kalendorių, nekreipdami dėmesio į katalikiškas šventes, išdrįso pardavinėti prekes. Tad vaito pareigos suteikė jam teisę sutramdyti šią savivalę ir pritaikyti paniekintą 1583 metų lapkričio 26 dieną karaliaus išleistą raštą, kuriuo apskritai visiems draudžiama švenčių dienomis pagal naująjį kalendorių atidaryti krautuves ir pardavinėti prekes. O šie pirkliai, nors po keletą kartų buvo padėjėjų įspėti, ne tik jų nepaklausė, bet dar ir sumušė vaito pasiuntinius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

243, sqq. 19 Žaliaminės odos ir ypač vaškas tuo laiku buvo svarbiausios išvežamosios prekės. Tai matyti iš gausybės karaliaus draudimų muitininkams, kad nuo vaško ir kitų prekių iš Vilniaus pirklių neimtų muito.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pagaliau karaliaus raštas ponui Abramui, iždininkui, kad laisvai leistų Vilniaus vaitui į užsienį parduoti tris gabalus vaško po 50 akmenų], fol. 589, knyga V. Vilniaus miestiečiams, besiverčiantiems prekyba, nebuvo svetima ir prekyba su užjūriu. 1529 metais Vilniaus burmistras Jonas Markovičius jūroje buvo vokiečių sulaikytas, paskui dėl to bylinėtasi. Metryki Litezv. XI. 20 Lietuvos Metrikoje yra labai daug Žygimanto Senojo laiškų, tuo tikslu rašytų Vilniaus miestiečiams, - pacituosime kai kuriuos: List Meszczaninu Wileńskomu Andrejų Tyckomu [Laiškas Vilniaus miestiečiui Andrejui Tiekiui] dėl Smolensko muito ir smuklių arendavimo. Knyga 8,1.87. List Radzcy Wileńskomu Bohdanu Onkieiviczu, na wybranie jemu winnych peneźy z Korczem Bobruyjskoje i Swisłockoje do dewet let spoina [Laiškas Vilniaus tarėjui Bohdanui Ankevičiui, leidžiantis jam surinkti priklausančius pinigus iš Bobruisko ir Svisločės smuklių už devynerius metus], 1. 100. Tam pačiam duotas laiškas, leidžiantis surinkti jam priklausančią pinigų sumą 472 kapas grašių iš Oršos smuklės už 6 metus. Fol. 113 ir pan. 21 Patvirtinimas Vilniaus burmistrui Charitonui Charotičiui žeanės Maišiagalos ir Rudaminos pav. pagal Jo Malonybės karaliaus Aleksandro jo broliui duotą privilegiją - fol. 127. Dovanojimas Vilniaus miestiečiui Andrejui Mikolajevičiui 3 tarnybų Rudaminos valsčiuje amžinai. Knyga VIII, fol. 125 ir daug kitų panašių dovanojimų Metrikoje galima rasti. 22 Metrikoje: V knyga, lap. 640: Spisanie Kupców Moskowskich Kotorye u Wilny za Parkanom meszkajut [Sąrašas Maskvos pirklių, gyvenančių už Vilniaus miesto sienos]. 23 Paveldėtojų parduodamų Svečių namų pardavimo kopija: Vilniaus arklininko Mykolo Grigaravičiaus 269 ## Puslapis 286 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS buvo nuo mokesčių atleistas Kaune esantis Vilniaus pirklių prekių sandėlis ir leista Vilijos upe laisvai plaukioti jų laivams, vadinamoms vytinėms.