Vilniaus mokslo bičiulių draugija telkė lenkiškai kalbančiuosius, kai nepavyko atkurti universiteto Vilniuje.
Įrodymai (1)
plėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija,
Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
3 teiginiai3 įrašai3 ryšiai
Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos 1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad jame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, plėtojusi etninių lietuvių tautinį. Abi draugijos daug dėmesio skyrė praeičiai, LDK paveldui, bet Lietuvių draugija ypač orientavosi į lietuvių kalbos ir etninės kultūros tyrimus, mokyklinių vadovėlių lietuvių mokykloms rengimą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Vilniaus mokslo bičiulių draugija telkė lenkiškai kalbančiuosius, kai nepavyko atkurti universiteto Vilniuje.
plėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija,
Vilniaus Mokslo bičiulių draugijos leidinyje 1915-1918 m. buvo paskelbta straipsnių serija apie blaivybės brolijas Žemaičių vyskupijoje.
Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
Pastarasis Žemaitijos kultūros žinovas Vilniaus Mokslo bičiulių draugijos leidinyje 1915-1918 m. paskelbė seriją straipsnių apie blaivybės brolijas Žemaičių vyskupijoje.
Vilniaus mokslo bičiulių draugija ir Lietuvių mokslo draugija daug dėmesio skyrė praeičiai ir LDK paveldui.
plėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija,
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje | — | 1 | 1 |