Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
normanai
5 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Kai Dniepro baseine prasidėjo variagų (normanų) laikotarpis, —atvykus iš Skandinavijos kariautojams-pirkliams, — lietuviai rytų link išvystė prekybinius santykius.
Patikrinti teiginiai
Variagų laikotarpiu Dniepro baseine lietuviai išplėtojo prekybinius santykius rytų kryptimi.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kai Dniepro baseine\nprasidėjo variagų (normanų) laikotarpis, —atvykus iš Skandinavijos\nkariautojams-pirkliams, — lietuviai rytų link išvystė prekybinius\nsantykius. Šitaip per Gudijos plotus Lietuvon dar IX amž.
Narbutas rašo, kad Rimuko variagai buvo vadinti rus-variagais arba rusais ir laikyti karinga skandinavų gentimi.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Anot jų, neabejotinai buvo Rusia vadinamas kraštas, egzista vęs labai seniai, iki epochos, kai slavai ¡pradėjo vadintis rusais. Iš jos buvo kilęs Rimukas su savo variagais, ku rie dėl to buvo vadinami rus-variagais arba tiesiog ru sais; tai buvo karinga skandinavų gentis, nuo seno val džiusi taip pat ir rytines Baltijos jūros pakrantes. 220 Rosės pavadinimo kilmė.
Narbutas variagų-lietuvių giminę apibūdina kaip karingą ir sumanią, vėliau išgarsėjusią rusų variagų vardu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tai jų ka\nringa ir sumani giminė vėlesniaisiais amžiais išgarsėjo\nrusų variagų vardu. Apie juos mes dar kalbėsime chro\nnologine mūsų pasakojimo tvarka. Čia tik pateikiame\nanksčiau mūsų Surovieckio padarytą ir labai teisingą pa\nstabą, jog senovės geografai šią variagų-lietuvių tautą\nžinojo gitonų vardu1.
Narbutas rašo, kad kunigaikštis Vladimiras, padedamas variagų ir obotritų kariaunos, apsupo Kijevą ir privertė jį pasiduoti.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Ten, kur su didžiule nauda, patirdamas sėkmę, dirbo jis, versdamas nekrikštus į krikš čionybę ir sutvirtindamas atsivertėlius jų šventame tikė jime, krašto viduje kilo tarpusavio karas: kunigaikštis Vladimiras, gausios variagų ir obotritų* kariaunos pade damas, apsupo Kijevą ir privertė pasiduoti. Arkivyskupas Brunonas su palyda pateko į nelaisvę. Pakliuvęs j va riagų rankas ir tikriausiai atitekęs jiems dalijantis belais vius, buvo išvežtas į Pabaltijo kraštus1.
Pasak Narbuto, variagai liovėsi reiškę teises į lietuvių padermės gentis.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Vėliau, laikui bėgant, taip įvykiai susiklostė, kad ta \npati tauta, kuri n u smukdė lietuvius, įgalino rusus iškilti \nir sutvirtėti — narsi skandinavų gentis, šiaurės kraštuose \ngarsūs variagai, įkūrę Rusios monarchiją, liovėsi reiškę \nsavo teises į lietuvių padermės gentis, betgi iš kitos pu\nsės, būtent iš rytų ir vakarų, tarytum norėjo savo ainiams, \nRusios kunigaikščiams, perleisti viliojančius grobius Lie- \nluvos kraštuose.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 2 | 2 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |