Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
normanai
7 teiginiai8 įrašai2 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Variagai (sen. skand. væringjar, rus. варяги) – vikingai, IX-X a. keliavę po Rytų Europą (dabartinę Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją). Vertėsi prekyba, plėšikavimu. Volgos upe pasiekdavo Kaspijos jūrą, Dniepru – Konstantinopolį.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Variagai (normanai) – karinga skandinavų gentis, siejama su judėjimu ir veikla įvairiuose Europos kraštuose. Jų laikotarpis Dniepro baseine apėmė IX amžių, kai iš Skandinavijos atvykę kariautojai ir pirkliai veikė šiame regione. Šiuo metu lietuviai per Gudijos plotus išplėtojo prekybinius ryšius rytų kryptimi, todėl variagų veikla buvo susijusi ir su prekybos kelių plėtra. Variagai taip pat atliko karinį vaidmenį: Vladimiras, remiamas gausios variagų ir obotritų kariaunos, apsupo Kijevą ir privertė jį pasiduoti. Teodoras Narbutas variagus sieja su Rusios monarchijos įkūrimu, o kai kuriuos jų vadina rus-variagais arba rusais; jo pasakojime ši gentis valdė ir rytines Baltijos jūros pakrantes.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Vėliau, laikui bėgant, taip įvykiai susiklostė, kad ta pati tauta, kuri n u smukdė lietuvius, įgalino rusus iškilti ir sutvirtėti — narsi skandinavų gentis, šiaurės kraštuose garsūs variagai, įkūrę Rusios monarchiją, liovėsi reiškę savo teises į lietuvių padermės gentis, betgi iš kitos pu sės, būtent iš rytų ir vakarų, tarytum norėjo savo ainiams, Rusios kunigaikščiams, perleisti viliojančius grobius Lie- luvos kraštuose.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| SudėtisŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Struktūra |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Variagų laikotarpiu Dniepro baseine lietuviai išplėtojo prekybinius santykius rytų kryptimi.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kai Dniepro baseine prasidėjo variagų (normanų) laikotarpis, —atvykus iš Skandinavijos kariautojams-pirkliams, — lietuviai rytų link išvystė prekybinius santykius. Šitaip per Gudijos plotus Lietuvon dar IX amž.
Narbutas rašo, kad Rimuko variagai buvo vadinti rus-variagais arba rusais ir laikyti karinga skandinavų gentimi.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Anot jų, neabejotinai buvo Rusia vadinamas kraštas, egzistavęs labai seniai, iki epochos, kai slavai ¡pradėjo vadintis rusais. Iš jos buvo kilęs Rimukas su savo variagais, kurie dėl to buvo vadinami rus-variagais arba tiesiog rusais; tai buvo karinga skandinavų gentis, nuo seno valdžiusi taip pat ir rytines Baltijos jūros pakrantes. 220 Rosės pavadinimo kilmė.
Narbutas variagų-lietuvių giminę apibūdina kaip karingą ir sumanią, vėliau išgarsėjusią rusų variagų vardu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tai jų karinga ir sumani giminė vėlesniaisiais amžiais išgarsėjo rusų variagų vardu. Apie juos mes dar kalbėsime chronologine mūsų pasakojimo tvarka. Čia tik pateikiame anksčiau mūsų Surovieckio padarytą ir labai teisingą pastabą, jog senovės geografai šią variagų-lietuvių tautą žinojo gitonų vardu1.
Narbutas rašo, kad kunigaikštis Vladimiras, padedamas variagų ir obotritų kariaunos, apsupo Kijevą ir privertė jį pasiduoti.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Ten, kur su didžiule nauda, patirdamas sėkmę, dirbo jis, versdamas nekrikštus į krikščionybę ir sutvirtindamas atsivertėlius jų šventame tikėjime, krašto viduje kilo tarpusavio karas: kunigaikštis Vladimiras, gausios variagų ir obotritų* kariaunos padedamas, apsupo Kijevą ir privertė pasiduoti. Arkivyskupas Brunonas su palyda pateko į nelaisvę. Pakliuvęs j variagų rankas ir tikriausiai atitekęs jiems dalijantis belaisvius, buvo išvežtas į Pabaltijo kraštus1.
Pasak Narbuto, variagai liovėsi reiškę teises į lietuvių padermės gentis.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Vėliau, laikui bėgant, taip įvykiai susiklostė, kad ta pati tauta, kuri n u smukdė lietuvius, įgalino rusus iškilti ir sutvirtėti — narsi skandinavų gentis, šiaurės kraštuose garsūs variagai, įkūrę Rusios monarchiją, liovėsi reiškę savo teises į lietuvių padermės gentis, betgi iš kitos pusės, būtent iš rytų ir vakarų, tarytum norėjo savo ainiams, Rusios kunigaikščiams, perleisti viliojančius grobius Lieluvos kraštuose.
O iš čia didelė tauta ėmė lietis į visus kraštus; iš eilės Europos vakarai, šiaurė, rytai bei pietūs regėjo ir gausias kariuomenes, ir daugybę atvy kėlių, vadinamų variagais, gotais ir įvairiais kitais var dais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
O iš čia didelė tauta ėmė lietis į visus kraštus; iš eilės Europos vakarai, šiaurė, rytai bei pietūs regėjo ir gausias kariuomenes, ir daugybę atvykėlių, vadinamų variagais, gotais ir įvairiais kitais vardais.
Narbutas variagų vardą kildina iš prūsiško žodžio Warejs.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Be to, ir Pretorijus sako, jog prūsai ir rusai iš pradžių priklausė vienai genčiai; variagų vardą jis kildina iš grynai prūsiško žodžio Warejs1, kuris dar jo laikais reiškė vyrą, prievarta renkantį duoklę. Kaip puikiai tai sutampa su Nestoro pasakojimu, jog 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę, be kitų, ir krivičiams.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 4 | 5 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 2 | 2 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |