Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Turkai

6 teiginiai9 įrašai0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Turkai (turk. türkler) – tiurkų tauta, gyvenanti daugiausia Turkijoje (Mažoji Azija ir rytų Trakija) taip pat Šiaurės Kipre, Balkanuose, Artimuosiuose Rytuose, sudaro gausią diasporą Europos valstybėse (Vokietija, Nyderlandai, Prancūzija, Belgija, Austrija, Jungtinė Karalystė ir kt.), JAV, Australijoje. Vartoja turkų kalbą. Didžioji dauguma tikinčiųjų – musulmonai sunitai, yra alevitų.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

1429 m. valdovų posėdyje imperatorius ragino po husitų numalšinimo kariuomenę nukreipti prieš turkus ir saracėnus. Jogaila sutiko stoti į ginklų sąjungą prieš turkus tik tada, jei visi krikščioniškųjų šalių valdovai ryžtųsi karui sausumoje ir jūroje. Turkų sultono didysis paša Malkočas su Moldavijos vaivada Steponu kariavo Lenkijos žemėje iki Lvovo ir Tarnovo apylinkių.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Paėmė Konstantinopolį.
  • Atėjo į Moldaviją ir užėmė Kiliją bei Belgorodą.
  • 1453 m. gegužės 29 d.
  • Laikas šaltinyje nenurodytas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

1429 m. valdovų posėdyje imperatorius ragino po husitų numalšinimo kariuomenę nukreipti prieš turkus ir saracėnus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Štai todėl vienaip kalbėjo imperatorius su Jogaila, kitaip 1429 m eta i akis į akį su Vytautu. Valdovų posėdyje jis visą laiką ragino sudaryti santarvę, sutelktomis jėgomis numalšinti husitus, pirmiausia, žinoma, Čekijoje, o vėliau visą kariuomenę nukreipti prieš turkus ir saracėnus, keršijant už Rytų imperijos griovimą. Iš tiesų didingi sumanymai, ir daugelis jiems J o g a ila atsisako nuoširdžiai pritarė, tačiau kur kas lengviau juos pa- 416 ## Puslapis 415 siūlyti, nei įgyvendinti.
t-002vidutinis

Jogaila sutiko stoti į ginklų sąjungą prieš turkus tik tada, jei visi krikščioniškųjų šalių valdovai ryžtųsi karui sausumoje ir jūroje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Jogaila, aptaręs su senatu ir Vytautu šiuos pasiūlymus, atsakė: jeigu visi krikščioniškųjų šalių valdovai susitarsią ne tik narsiai paskelbti turkams karą, bet visomis jėgomis kuo atkakliausiai jį tęsti sausumoje bei jūroje, jis neatsisakysiąs šitokios ginklų sąjungos. Tuo tarpu, raginamas vien tik imperatoriaus, du kartus Vengrijoje turkų sumušto, jis negalįs nepaisyti sudarytų susitarimų, kuriuos lengva sulaužyti, bet sunku atnaujinti. Jis aiškiai matąs, kad, pasinaudodami šiais pasiūlymais nelyginant nuokalne, turkai užvers visus karo sunkumus lenkams ant pečių, tuo tarpu visi kiti susitarimo, bet ne karo dalyviai žiūrės į nelaimę, užgriuvusią svetimus namus, džiaugdamiesi, jog jų nepasiekia priešo smūgiai.
t-004vidutinis

1429 m. valdovų posėdyje imperatorius Zigmantas ragino po husitų numalšinimo nukreipti kariuomenę prieš turkus ir saracėnus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Jogaila, aptaręs su senatu ir Vytautu šiuos pasiūlymus, atsakė: jeigu visi krikščioniškųjų šalių valdovai susitarsią ne tik narsiai paskelbti turkams karą, bet visomis jėgomis kuo atkakliausiai jį tęsti sausumoje bei jūroje, jis neatsisakysiąs šitokios ginklų sąjungos. Tuo tarpu, raginamas vien tik imperatoriaus, du kartus Vengrijoje turkų sumušto, jis negalįs nepaisyti sudarytų susitarimų, kuriuos lengva sulaužyti, bet sunku atnaujinti. Jis aiškiai matąs, kad, pasinaudodami šiais pasiūlymais nelyginant nuokalne, turkai užvers visus karo sunkumus lenkams ant pečių, tuo tarpu visi kiti susitarimo, bet ne karo dalyviai žiūrės į nelaimę, užgriuvusią svetimus namus, džiaugdamiesi, jog jų nepasiekia priešo smūgiai.
t-210905vidutinis

Iš tikrųjų, sudarius paliaubas, Steponas įspėjo Lenkijos ka ralių Joną Olbrachtą nežygiuoti atgal stačiai i šiaurę, nes paliau bų sutartis neliete Moldavijos sąjungininkų turkų, totorių ir vala kų (rumunų), o Sučiavos—Cernovcų kelias kalnų tarpekliuose buvo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Iš tikrųjų, sudarius paliaubas, Steponas įspėjo Lenkijos karalių Joną Olbrachtą nežygiuoti atgal stačiai i šiaurę, nes paliaubų sutartis neliete Moldavijos sąjungininkų turkų, totorių ir valakų (rumunų), o Sučiavos—Cernovcų kelias kalnų tarpekliuose buvo patogus antpuoliams iš pasalų.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 9 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—34
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—34