1429 m. valdovų posėdyje imperatorius ragino po husitų numalšinimo kariuomenę nukreipti prieš turkus ir saracėnus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 414
Štai todėl vienaip kalbėjo imperatorius su Jogaila, kitaip 1429 m eta i akis į akį su Vytautu. Valdovų posėdyje jis visą laiką ragino sudaryti santarvę, sutelktomis jėgomis numalšinti husitus, pirmiausia, žinoma, Čekijoje, o vėliau visą kariuomenę nukreipti prieš turkus ir saracėnus, keršijant už Rytų imperijos griovimą. Iš tiesų didingi sumanymai, ir daugelis jiems J o g a ila atsisako nuoširdžiai pritarė, tačiau kur kas lengviau juos pa- 416 ## Puslapis 415 siūlyti, nei įgyvendinti.
Jogaila sutiko stoti į ginklų sąjungą prieš turkus tik tada, jei visi krikščioniškųjų šalių valdovai ryžtųsi karui sausumoje ir jūroje.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 414
Jogaila, aptaręs su senatu ir Vytautu šiuos pasiūlymus, atsakė: jeigu visi krikščioniškųjų šalių valdovai susitarsią ne tik narsiai paskelbti turkams karą, bet visomis jėgomis kuo atkakliausiai jį tęsti sausumoje bei jūroje, jis neatsisakysiąs šitokios ginklų sąjungos. Tuo tarpu, raginamas vien tik imperatoriaus, du kartus Vengrijoje turkų sumušto, jis negalįs nepaisyti sudarytų susitarimų, kuriuos lengva sulaužyti, bet sunku atnaujinti. Jis aiškiai matąs, kad, pasinaudodami šiais pasiūlymais nelyginant nuokalne, turkai užvers visus karo sunkumus lenkams ant pečių, tuo tarpu visi kiti susitarimo, bet ne karo dalyviai žiūrės į nelaimę, užgriuvusią svetimus namus, džiaugdamiesi, jog jų nepasiekia priešo smūgiai.
1429 m. valdovų posėdyje imperatorius Zigmantas ragino po husitų numalšinimo nukreipti kariuomenę prieš turkus ir saracėnus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 414
Jogaila, aptaręs su senatu ir Vytautu šiuos pasiūlymus, atsakė: jeigu visi krikščioniškųjų šalių valdovai susitarsią ne tik narsiai paskelbti turkams karą, bet visomis jėgomis kuo atkakliausiai jį tęsti sausumoje bei jūroje, jis neatsisakysiąs šitokios ginklų sąjungos. Tuo tarpu, raginamas vien tik imperatoriaus, du kartus Vengrijoje turkų sumušto, jis negalįs nepaisyti sudarytų susitarimų, kuriuos lengva sulaužyti, bet sunku atnaujinti. Jis aiškiai matąs, kad, pasinaudodami šiais pasiūlymais nelyginant nuokalne, turkai užvers visus karo sunkumus lenkams ant pečių, tuo tarpu visi kiti susitarimo, bet ne karo dalyviai žiūrės į nelaimę, užgriuvusią svetimus namus, džiaugdamiesi, jog jų nepasiekia priešo smūgiai.
Turkai 1453 metais paėmė Konstantinopolį.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 140
Šeši tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt pirmaisiais Į1453] metais gegužės dvidešimt devintą turkai paėmė Konstantinopolį.
Turkai užėmė Kalą, Kiliją ir Belgorodą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 141
O paskui13 turkai atėjo j Moldaviją ir užėmė Kiliją 14 ir Belgorodą 15.
Iš tikrųjų, sudarius paliaubas, Steponas įspėjo Lenkijos ka ralių Joną Olbrachtą nežygiuoti atgal stačiai i šiaurę, nes paliau bų sutartis neliete Moldavijos sąjungininkų turkų, totorių ir vala kų (rumunų), o Sučiavos—Cernovcų kelias kalnų tarpekliuose buvo.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 312
Iš tikrųjų, sudarius paliaubas, Steponas įspėjo Lenkijos karalių Joną Olbrachtą nežygiuoti atgal stačiai i šiaurę, nes paliaubų sutartis neliete Moldavijos sąjungininkų turkų, totorių ir valakų (rumunų), o Sučiavos—Cernovcų kelias kalnų tarpekliuose buvo patogus antpuoliams iš pasalų.