A. Brückneris ironizavo, kad romantikų sukurtame lietuvių Olimpe esą galima rasti tai, ką sukūrė Indija, Iranas, Graikija ir Roma. Narbutas graikų nepastovumą vertino kaip ydą, lėmusią pasaulietinių ir religinių piktnaudžiavimų. Narbutas rašė, kad graikai iš egiptiečių perėmė dalį dangaus kūnų ir Titanų giminės garbinimo ir išplėtojo savo daugiadievystę.
A. Briukneris sarkastiškai ironizuoja, kad mitologai („nuo Nar\nbuto iki Karo“) sukūrę „stebėtinai gausų ir įvairų“ lietuvių\nOlimpą. „Ko tik tenai nėra! Etinės ir gamtinės dievybės, trejy-\nbė, gerieji ir piktieji gaivalai, fatumas, pomirtinis teismas, spal\nvingi mitai, išvystyti kultai ir hierarchija, turtingos šventyklos\nir dievaičių štabai, - visa, ką tik sukūrė Indija, Iranas, Graikija\nir Roma, galima rasti ištisai ar dalimis lietuvių ir prūsų mito\nlogijoje.“ O iš tiesų „gryniausia romantiko išmonė, svetima\nsenovės lietuviams, priešinga jų dvasiai, jiems varu primesta“,\nT5 MierzyhskiA.
Graikai, kitokio dangaus ir sąmonės tauta, perėmę iš egip tiečių dalį dangaus kūnų ir Titanų giminės garbinimą, išvystė malonesnio pavidalo savo daugiadievystę. Reto sumanumo tos tautos protas sugebėjo gražiau suri kiuoti dievų hierarchiją, į kurią vis labiau kišosi žyniai - ne be naudos savo profesijai. Gražmenų tam nemirtingajam dievų būriui pridėjo poetai, be kurių jis greitai būtų netekęs reikš mės.
Iš jų dažnai galima išgirsti: tas jau\nbiją winnam Likis („taip jam jau buvo lemta“)1 2.\nGraikai bei romėnai, kuriuos šiame veikale minėsime va\ndindami apskritai Antikos žmonėmis, turėjo dvi atitinkamas\ndievybes - Sors ir Fatum. Pirmoji deivė buvo lemtis, valdanti\npasaulį ir dievus, antrajai buvo pripažįstama vienvaldė galia\nviskam.
Priklausomai nuo gėrimo pagaminimo būdo dievas įgydavo Bubilo arba Ragučio vardą, kaip tai pastebima ¡r kitose mitologijose. Iš padavimų apie graikų dievus žinome, kad garsus prana šautojas Melampas, kuris gyveno Proito laikais, dar iki Trojos karo, apie 1380 metus prieš Kristaus gimimą, pirmasis Graiki joje įvedė Bakcho garbinimą. Todėl tais laikais, kai lietuvių tauta brandino savo stabmeldystę, to dievo garbinimas kitur buvo labai senas ir visuotinai paplitęs.
Visose tautose ugnies ir saulės, arba Apolo no, garbinimas sutampa. Ugniai ir saulei buvo nusilenkiama visur, kur tik stabmeldiškoji religija turėjo išorinę išraišką ir žynius. Graikai sakydavo, kad Šiaurės tautų Apolono garbini mas buvo labai pagarsėjęs, todėl Apoloną vadino Šiauriniu 12 13 12 In Verrem Act. - IV 13 Aukščiau minėtas veikalas.
Kabirai (Kabiiy)\nTai yra Trejybė, lietuviškai Trejopa (Triopa) arba Stabmel\ndžių trejybė.\nSeniausiems ir drauge labiausiai paplitusiems mitams pri\nklauso mitas apie Kabirus. Egiptiečiai ir graikai, romėnai, in\ndai, japonai, slavai, lietuviai ir daugelis kitų tautų turėjo dau\ngiau ar mažiau paslaptingą dievų Kabirų ritualą.
