A. Brückneris ironizavo, kad romantikų sukurtame lietuvių Olimpe esą galima rasti tai, ką sukūrė Indija, Iranas, Graikija ir Roma.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 41
A. Briukneris sarkastiškai ironizuoja, kad mitologai („nuo Narbuto iki Karo“) sukūrę „stebėtinai gausų ir įvairų“ lietuvių Olimpą. „Ko tik tenai nėra! Etinės ir gamtinės dievybės, trejybė, gerieji ir piktieji gaivalai, fatumas, pomirtinis teismas, spalvingi mitai, išvystyti kultai ir hierarchija, turtingos šventyklos ir dievaičių štabai, - visa, ką tik sukūrė Indija, Iranas, Graikija ir Roma, galima rasti ištisai ar dalimis lietuvių ir prūsų mitologijoje.“ O iš tiesų „gryniausia romantiko išmonė, svetima senovės lietuviams, priešinga jų dvasiai, jiems varu primesta“, T5 MierzyhskiA.
Narbutas rašė, kad graikai iš egiptiečių perėmė dalį dangaus kūnų ir Titanų giminės garbinimo ir išplėtojo savo daugiadievystę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 83
Graikai, kitokio dangaus ir sąmonės tauta, perėmę iš egiptiečių dalį dangaus kūnų ir Titanų giminės garbinimą, išvystė malonesnio pavidalo savo daugiadievystę. Reto sumanumo tos tautos protas sugebėjo gražiau surikiuoti dievų hierarchiją, į kurią vis labiau kišosi žyniai - ne be naudos savo profesijai. Gražmenų tam nemirtingajam dievų būriui pridėjo poetai, be kurių jis greitai būtų netekęs reikšmės.
Narbutas rašė, kad graikai ir romėnai turėjo lemties dievybes Sors ir Fatum, siejamas su pasaulio, dievų ir visko valdymu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 91
Iš jų dažnai galima išgirsti: tas jau biją winnam Likis („taip jam jau buvo lemta“)1 2. Graikai bei romėnai, kuriuos šiame veikale minėsime vadindami apskritai Antikos žmonėmis, turėjo dvi atitinkamas dievybes - Sors ir Fatum. Pirmoji deivė buvo lemtis, valdanti pasaulį ir dievus, antrajai buvo pripažįstama vienvaldė galia viskam.
Narbutas, remdamasis graikų dievų padavimais, rašė, kad Melampas apie 1380 m. pr. Kr. Graikijoje įvedė Bakcho garbinimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 98
Priklausomai nuo gėrimo pagaminimo būdo dievas įgydavo Bubilo arba Ragučio vardą, kaip tai pastebima ¡r kitose mitologijose. Iš padavimų apie graikų dievus žinome, kad garsus pranašautojas Melampas, kuris gyveno Proito laikais, dar iki Trojos karo, apie 1380 metus prieš Kristaus gimimą, pirmasis Graikijoje įvedė Bakcho garbinimą. Todėl tais laikais, kai lietuvių tauta brandino savo stabmeldystę, to dievo garbinimas kitur buvo labai senas ir visuotinai paplitęs.
Narbutas rašė, kad graikai Šiaurės tautų Apolono garbinimą laikė pagarsėjusiu ir todėl Apoloną vadino Šiauriniu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 99
Visose tautose ugnies ir saulės, arba Apolono, garbinimas sutampa. Ugniai ir saulei buvo nusilenkiama visur, kur tik stabmeldiškoji religija turėjo išorinę išraišką ir žynius. Graikai sakydavo, kad Šiaurės tautų Apolono garbinimas buvo labai pagarsėjęs, todėl Apoloną vadino Šiauriniu 12 13 12 In Verrem Act. - IV 13 Aukščiau minėtas veikalas.
Narbutas rašė, kad graikai, egiptiečiai, romėnai, indai, japonai, slavai, lietuviai ir kitos tautos turėjo dievų Kabirų ritualą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 112
Kabirai (Kabiiy) Tai yra Trejybė, lietuviškai Trejopa (Triopa) arba Stabmeldžių trejybė. Seniausiems ir drauge labiausiai paplitusiems mitams priklauso mitas apie Kabirus. Egiptiečiai ir graikai, romėnai, indai, japonai, slavai, lietuviai ir daugelis kitų tautų turėjo daugiau ar mažiau paslaptingą dievų Kabirų ritualą.
Narbutas rašė, kad senovės graikai iki Periklio laikų Venerą laikė dviem atskiromis žvaigždėmis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 190
Šį vardą visi siejo su planeta Venera, šviečiančia vakarų pusėje saulei nusileidus, ir su žvaigžde Aurora, švytinčia saulės tekėjimo pusėje prieš patekėjimą. Mūsų kaimiečiai visiškai taip pat kalba apie savo Vakarinę ir Aušrą, kurios lietuvių mitologijoje - dvi atskiros žvaigždės. Senovės graikai, kaip žinome iš jų astronomijos istorijos, iki Periklio laikų manė tą patį, tik, geriau pažine dangaus kūnų judėjimą, sukimąsi, suprato, kaip juda planeta Venera.
Narbutas teigė, kad senovėje žalčius garbino indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir kitos tautos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 203
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Narbutas rašė, kad antikos graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą Alkida ir turėjo dievybes Alkides.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 216
Senovės germanai nehervalai turėjo du dievaičius Alcius, amžinai jaunus, kurie buvo garbinami miškeliuose. Antikos laikų graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą - Alkidą. Jie taip pat turėjo atskiras dievybes, vadintas Alkidėmis.
Narbutas rašė, kad chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kitos tautos garbino ugnį kaip dievybę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 223
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus naudingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroastro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
Narbutas rašė, kad graikai nuo didvyrių laikų šventu laikė tam tikros ąžuolo rūšies medį, paskirtą Jupiteriui.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 240
234**. 239 ## Puslapis 239 Graikai dar nuo didvyrių laikų laikė šventu tam tikros ąžuolo rūšies medį, kurio gilėmis maitinosi tautos. Jis buvo paskirtas Jupiteriui.
Narbutas rašė, kad senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai statė prabangius aukurus, skirtus atskiriems dievams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 242
Kunigai, stovėdami ant pakopų, šioje ugniavietėje degino aukas. Senovės egiptiečiai, graikai, romėnai statė prabangius ir didingus aukurus, paskirtus skyrium įvairiems dievams. O lietuviai dėl savo vargingo paprastumo turėjo primityvius ir nepuošnius aukurus, išskyrus kai kuriuos, buvusius Perkūno šventyklose.
Mat jie ne tik kad buvo su helenais tos pačios kilmės - kaip tatai paaiškės pažinus jų senovės istoriją, - bet ir turėjo vieną ir tais pačiais principais besiremiančią religiją, pamėgdžiojančią beveik visas menkiausias smulkmenas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 84
Kadangi lietuvių gentys nuolatos palaikė artimus ryšius su gotais, tad ir iš jų perėmė daug religinių mitų ir apeigų, kurių pėdsakai mūsų mitologijoje yra pakankamai ryškūs - tiek, kad senesnieji istorikai visą tą mitologiją kildina iš skandinavų. Kadangi ir šioje yra nemažai pasisavinta iš graikų, todėl mūsų ir skandinavų mitologijos panašybė pasirodo esanti dar ryškesnė. Bet jos principai visiškai nutolsta nuo graikų, todėl mes negalime tikėti tomis nuomonėmis; negalima net manyti, kad senovės graikų tikyba būtų patekusi į Lietuvą per tarpininkus gotus, nes skandinavų įtaka mūsų kraštui buvo senesnė nei krašto pažintis su romėnais.
Kadangi ir šioje yra nemažai pasi savinta iš graikų, todėl mūsų ir skandinavų mitologijos panašybė pasirodo esanti dar ryškesnė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 84
Kadangi lietuvių gentys nuolatos palaikė artimus ryšius su gotais, tad ir iš jų perėmė daug religinių mitų ir apeigų, kurių pėdsakai mūsų mitologijoje yra pakankamai ryškūs - tiek, kad senesnieji istorikai visą tą mitologiją kildina iš skandinavų. Kadangi ir šioje yra nemažai pasisavinta iš graikų, todėl mūsų ir skandinavų mitologijos panašybė pasirodo esanti dar ryškesnė. Bet jos principai visiškai nutolsta nuo graikų, todėl mes negalime tikėti tomis nuomonėmis; negalima net manyti, kad senovės graikų tikyba būtų patekusi į Lietuvą per tarpininkus gotus, nes skandinavų įtaka mūsų kraštui buvo senesnė nei krašto pažintis su romėnais.