A. Brückneris ironizavo, kad romantikų sukurtame lietuvių Olimpe esą galima rasti tai, ką sukūrė Indija, Iranas, Graikija ir Roma.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 41
A. Briukneris sarkastiškai ironizuoja, kad mitologai („nuo Nar\nbuto iki Karo“) sukūrę „stebėtinai gausų ir įvairų“ lietuvių\nOlimpą. „Ko tik tenai nėra! Etinės ir gamtinės dievybės, trejy-\nbė, gerieji ir piktieji gaivalai, fatumas, pomirtinis teismas, spal\nvingi mitai, išvystyti kultai ir hierarchija, turtingos šventyklos\nir dievaičių štabai, - visa, ką tik sukūrė Indija, Iranas, Graikija\nir Roma, galima rasti ištisai ar dalimis lietuvių ir prūsų mito\nlogijoje.“ O iš tiesų „gryniausia romantiko išmonė, svetima\nsenovės lietuviams, priešinga jų dvasiai, jiems varu primesta“,\nT5 MierzyhskiA.
Narbutas rašė, kad graikai iš egiptiečių perėmė dalį dangaus kūnų ir Titanų giminės garbinimo ir išplėtojo savo daugiadievystę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 83
Graikai, kitokio dangaus ir sąmonės tauta, perėmę iš egip tiečių dalį dangaus kūnų ir Titanų giminės garbinimą, išvystė malonesnio pavidalo savo daugiadievystę. Reto sumanumo tos tautos protas sugebėjo gražiau suri kiuoti dievų hierarchiją, į kurią vis labiau kišosi žyniai - ne be naudos savo profesijai. Gražmenų tam nemirtingajam dievų būriui pridėjo poetai, be kurių jis greitai būtų netekęs reikš mės.
Narbutas rašė, kad graikai ir romėnai turėjo lemties dievybes Sors ir Fatum, siejamas su pasaulio, dievų ir visko valdymu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 91
Iš jų dažnai galima išgirsti: tas jau\nbiją winnam Likis („taip jam jau buvo lemta“)1 2.\nGraikai bei romėnai, kuriuos šiame veikale minėsime va\ndindami apskritai Antikos žmonėmis, turėjo dvi atitinkamas\ndievybes - Sors ir Fatum. Pirmoji deivė buvo lemtis, valdanti\npasaulį ir dievus, antrajai buvo pripažįstama vienvaldė galia\nviskam.
Narbutas, remdamasis graikų dievų padavimais, rašė, kad Melampas apie 1380 m. pr. Kr. Graikijoje įvedė Bakcho garbinimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 98
Priklausomai nuo gėrimo pagaminimo būdo dievas įgydavo Bubilo arba Ragučio vardą, kaip tai pastebima ¡r kitose mitologijose. Iš padavimų apie graikų dievus žinome, kad garsus prana šautojas Melampas, kuris gyveno Proito laikais, dar iki Trojos karo, apie 1380 metus prieš Kristaus gimimą, pirmasis Graiki joje įvedė Bakcho garbinimą. Todėl tais laikais, kai lietuvių tauta brandino savo stabmeldystę, to dievo garbinimas kitur buvo labai senas ir visuotinai paplitęs.
Narbutas rašė, kad graikai Šiaurės tautų Apolono garbinimą laikė pagarsėjusiu ir todėl Apoloną vadino Šiauriniu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 99
Visose tautose ugnies ir saulės, arba Apolo no, garbinimas sutampa. Ugniai ir saulei buvo nusilenkiama visur, kur tik stabmeldiškoji religija turėjo išorinę išraišką ir žynius. Graikai sakydavo, kad Šiaurės tautų Apolono garbini mas buvo labai pagarsėjęs, todėl Apoloną vadino Šiauriniu 12 13 12 In Verrem Act. - IV 13 Aukščiau minėtas veikalas.
Narbutas rašė, kad graikai, egiptiečiai, romėnai, indai, japonai, slavai, lietuviai ir kitos tautos turėjo dievų Kabirų ritualą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 112
Kabirai (Kabiiy)\nTai yra Trejybė, lietuviškai Trejopa (Triopa) arba Stabmel\ndžių trejybė.\nSeniausiems ir drauge labiausiai paplitusiems mitams pri\nklauso mitas apie Kabirus. Egiptiečiai ir graikai, romėnai, in\ndai, japonai, slavai, lietuviai ir daugelis kitų tautų turėjo dau\ngiau ar mažiau paslaptingą dievų Kabirų ritualą.
Narbutas rašė, kad senovės graikai iki Periklio laikų Venerą laikė dviem atskiromis žvaigždėmis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 190
Šį vardą visi siejo su planeta Venera, šviečiančia vakarų pusėje saulei nusi leidus, ir su žvaigžde Aurora, švytinčia saulės tekėjimo pusėje prieš patekėjimą. Mūsų kaimiečiai visiškai taip pat kalba apie savo Vakarinę ir Aušrą, kurios lietuvių mitologijoje - dvi at skiros žvaigždės. Senovės graikai, kaip žinome iš jų astrono mijos istorijos, iki Periklio laikų manė tą patį, tik, geriau paži ne dangaus kūnų judėjimą, sukimąsi, suprato, kaip juda pla neta Venera.
Narbutas teigė, kad senovėje žalčius garbino indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir kitos tautos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 203
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldė- jai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietu vių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Narbutas rašė, kad antikos graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą Alkida ir turėjo dievybes Alkides.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 216
Senovės germanai nehervalai turėjo du dievaičius Alcius, amžinai jaunus, kurie buvo garbinami miškeliuose. Antikos laikų graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą - Al kidą. Jie taip pat turėjo atskiras dievybes, vadintas Alkidėmis.
Narbutas rašė, kad chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kitos tautos garbino ugnį kaip dievybę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 223
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus nau dingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroast- ro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
Narbutas rašė, kad graikai nuo didvyrių laikų šventu laikė tam tikros ąžuolo rūšies medį, paskirtą Jupiteriui.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 240
234**.\n239\n\n## Puslapis 239\n\nGraikai dar nuo didvyrių laikų laikė šventu tam tikros ąžuo\nlo rūšies medį, kurio gilėmis maitinosi tautos. Jis buvo paskir\ntas Jupiteriui.
Narbutas rašė, kad senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai statė prabangius aukurus, skirtus atskiriems dievams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 242
Kunigai, stovėdami ant pa\nkopų, šioje ugniavietėje degino aukas. Senovės egiptiečiai, grai\nkai, romėnai statė prabangius ir didingus aukurus, paskirtus\nskyrium įvairiems dievams. O lietuviai dėl savo vargingo pa\nprastumo turėjo primityvius ir nepuošnius aukurus, išskyrus\nkai kuriuos, buvusius Perkūno šventyklose.
Mat jie ne tik kad buvo su helenais tos pačios kilmės - kaip tatai paaiškės pažinus jų senovės istoriją, - bet ir turėjo vieną ir tais pačiais principais besiremiančią religiją, pamėgdžiojančią beveik visas menkiausias smulkmenas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 84
Kadangi lietuvių gentys nuolatos pa laikė artimus ryšius su gotais, tad ir iš jų perėmė daug religi nių mitų ir apeigų, kurių pėdsakai mūsų mitologijoje yra pa kankamai ryškūs - tiek, kad senesnieji istorikai visą tą mitolo giją kildina iš skandinavų. Kadangi ir šioje yra nemažai pasi savinta iš graikų, todėl mūsų ir skandinavų mitologijos pana- šybė pasirodo esanti dar ryškesnė. Bet jos principai visiškai nutolsta nuo graikų, todėl mes negalime tikėti tomis nuomo nėmis; negalima net manyti, kad senovės graikų tikyba būtų patekusi į Lietuvą per tarpininkus gotus, nes skandinavų įtaka mūsų kraštui buvo senesnė nei krašto pažintis su romėnais.
Kadangi ir šioje yra nemažai pasi savinta iš graikų, todėl mūsų ir skandinavų mitologijos panašybė pasirodo esanti dar ryškesnė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 84
Kadangi lietuvių gentys nuolatos pa laikė artimus ryšius su gotais, tad ir iš jų perėmė daug religi nių mitų ir apeigų, kurių pėdsakai mūsų mitologijoje yra pa kankamai ryškūs - tiek, kad senesnieji istorikai visą tą mitolo giją kildina iš skandinavų. Kadangi ir šioje yra nemažai pasi savinta iš graikų, todėl mūsų ir skandinavų mitologijos pana- šybė pasirodo esanti dar ryškesnė. Bet jos principai visiškai nutolsta nuo graikų, todėl mes negalime tikėti tomis nuomo nėmis; negalima net manyti, kad senovės graikų tikyba būtų patekusi į Lietuvą per tarpininkus gotus, nes skandinavų įtaka mūsų kraštui buvo senesnė nei krašto pažintis su romėnais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Mat vos Europos tautos pasiekė tam tikrą civili zacijos lygį, jose atsiskleidė genijus, visiškai kitoks, negu civili zuotų Azijos ir Afrikos gyventojų - jis milžiniškais žingsniais 80 ## Puslapis 80 pakilo siekti šviesos. Atviras, gyvas, aistringas, trokštantis lais vės protas; paprastumas, vaišingumas, noras išgarsėti savo iš radimais, pomėgis perimti svetimus dalykus ir iš to nenumal šinamas siekimas tobulėti - tokie buvo amžini Europos tautų bruožai, ypač pelazgų-helenų genčių, kurių priekin išėjo grai kai. Tačiau pernelyg didelis graikų nepastovumas - didelė yda šalia tų gražių privalumų - lėmė daug pasaulietinių ir religi nių piktnaudžiavimų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
107 ## Puslapis 107 Taip pat straipsnyje „Krūminė“ papasakosime padavimą apie Pokliaus ir tos deivės Krūminės dukters Nijolės vedybas. Čia tik pažymėsime, kad visose tautose, kuriose žinomas Plu tonas, jis apvesdinamas su pagrobtos į pragarą deivės dukteri mi. Egiptiečiai, finikiečiai, graikai, romėnai pasakojo tą patį.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Antikoje beveik kiekviena tauta turėjo savo slaptas religines šventes, maldas, aukas; kuo labiau iš prususi kuri nors tauta buvo, tuo painesnis, tamsesnis, deta lesnis darydavosi tas stabmeldiškasis religinis kultas. Egiptie čiai savo paslaptimis pranoksta visas antikines tautas; atrodo, šiuo požiūriu graikai ir romėnai tik pamėgdžioja tą nuostabią tautą. Vis dėlto Eleusino, Cereros, Bakcho, Gerosios deivės, Hekatės, dievų Kabirų paslaptys turėjo išganingą ir išmintin 196 ## Puslapis 196 gą tikslą: taisyti papročius, rodyti kelią j tikrąją dorovę, į skaistų dievybės garbinimą, į neišvengiamą bausmę arba atlyginimą busimajame gyvenime.