Narbutas teigė, kad egiptiečiai prie iš chaldėjų perimto dangaus kūnų garbinimo pridėjo nemirtingais laikytų asmenų dievinimą.
Įrodymai (2)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus naudingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroastro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
Narbutas rašė, kad apie 2000 m. pr. Kr. egiptiečiai, bendraudami su pietiniais Europos pakraščiais, rado kitokių polinkių žmones.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Tokia pat dvasia gyveno daugybė senųjų Azijos tautų. Prieš 2000 metų iki krikščioniškosios eros, kai egiptiečiai pradėjo bendrauti su pietiniais Europos pakraščiais, jie tenai rado visai kitų polinkių žmones, kuriems lemtis lėmė iškilti visose srityse. Mat vos Europos tautos pasiekė tam tikrą civilizacijos lygį, jose atsiskleidė genijus, visiškai kitoks, negu civilizuotų Azijos ir Afrikos gyventojų - jis milžiniškais žingsniais 80 ## Puslapis 80 pakilo siekti šviesos.
Narbutas rašė, kad egiptiečiai, finikiečiai, graikai ir romėnai pasakojo apie Plutono vedybas su į pragarą pagrobtos deivės dukterimi.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Čia tik pažymėsime, kad visose tautose, kuriose žinomas Plutonas, jis apvesdinamas su pagrobtos į pragarą deivės dukterimi. Egiptiečiai, finikiečiai, graikai, romėnai pasakojo tą patį. Indai, kurių Plutonas vadinamas Mahadevu, priskiria jam žmoną, vardu Kali.
Narbutas rašė, kad egiptiečiai turėjo Kamefius, kuriuos Georgi siejo su japonų dievais Kami ir slavų Tryzna.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Dar atkreipkime dėmesį, kad beveik kiekvienas bent kiek susiformavęs stabmeldiškas tikėjimas yra turėjęs savo trejybę. Indų trejybė - Brahma, Višnus ir Siva. Egiptiečiai turėjo savo Kamefius, japonai - dievus Kami, pono Georgi nuomone, visiškai tapačius Kamefiams, o šie savo ruožtu, matyt, atitinką slavų Tryzną.
Narbutas rašė, kad egiptiečiai nelaikyti religinių paslapčių išradėjais, nors savo paslaptimis pranoko kitas antikines tautas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Taip pat neturime iš istorijos duomenų, patvirtinančių, kuri tauta pati pirmoji sugalvojo religines paslaptis; tikra tik tai, kad jos atsirado senų senovėje. Egiptiečiai visiškai nesivadina jų išradėjai. Zoroastras pas persus, Kadmas ir Inachas pas graikus, Orfėjas Trakijoje, Minas Kretoje įvedė jau susiklosčiusias slaptas apeigas. Antikoje beveik kiekviena tauta turėjo savo slaptas religines šventes, maldas, aukas; kuo labiau išprususi kuri nors tauta buvo, tuo painesnis, tamsesnis, detalesnis darydavosi tas stabmeldiškasis religinis kultas. Egiptiečiai savo paslaptimis pranoksta visas antikines tautas; atrodo, šiuo požiūriu graikai ir romėnai tik pamėgdžioja tą nuostabią tautą.
Narbutas teigė, kad senovėje žalčius garbino indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir kitos tautos.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Narbutas rašė, kad chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kitos tautos garbino ugnį kaip dievybę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus naudingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroastro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.