Narbutas rašė, kad apie 2000 m. pr. Kr. egiptiečiai, bendraudami su pietiniais Europos pakraščiais, rado kitokių polinkių žmones. Narbutas teigė, kad egiptiečiai prie iš chaldėjų perimto dangaus kūnų garbinimo pridėjo nemirtingais laikytų asmenų dievinimą. Narbutas rašė, kad egiptiečiai, finikiečiai, graikai ir romėnai pasakojo apie Plutono vedybas su į pragarą pagrobtos deivės dukterimi.
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldė- jai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietu vių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus nau dingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroast- ro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
Tokia pat dvasia gyveno dau\ngybė senųjų Azijos tautų.\nPrieš 2000 metų iki krikščioniškosios eros, kai egiptiečiai\npradėjo bendrauti su pietiniais Europos pakraščiais, jie tenai\nrado visai kitų polinkių žmones, kuriems lemtis lėmė iškilti\nvisose srityse. Mat vos Europos tautos pasiekė tam tikrą civili\nzacijos lygį, jose atsiskleidė genijus, visiškai kitoks, negu civili\nzuotų Azijos ir Afrikos gyventojų - jis milžiniškais žingsniais\n80\n\n## Puslapis 80\n\npakilo siekti šviesos.
Čia tik pažymėsime, kad visose tautose, kuriose žinomas Plu tonas, jis apvesdinamas su pagrobtos į pragarą deivės dukteri mi. Egiptiečiai, finikiečiai, graikai, romėnai pasakojo tą patį. Indai, kurių Plutonas vadinamas Mahadevu, priskiria jam žmo ną, vardu Kali.
Dar atkreipkime dėmesį, kad beveik kiekvienas bent kiek\nsusiformavęs stabmeldiškas tikėjimas yra turėjęs savo trejybę.\nIndų trejybė - Brahma, Višnus ir Siva. Egiptiečiai turėjo savo\nKamefius, japonai - dievus Kami, pono Georgi nuomone, vi\nsiškai tapačius Kamefiams, o šie savo ruožtu, matyt, atitinką\nslavų Tryzną.
Taip pat neturime iš istorijos duomenų, patvirtinančių, kuri tauta pati pirmoji sugalvojo religines paslaptis; tikra tik tai, kad jos atsirado senų senovėje. Egiptiečiai visiškai nesivadina jų išradėjai. Zoroastras pas persus, Kadmas ir Inachas pas grai kus, Orfėjas Trakijoje, Minas Kretoje įvedė jau susiklosčiu sias slaptas apeigas. Antikoje beveik kiekviena tauta turėjo savo slaptas religines šventes, maldas, aukas; kuo labiau iš prususi kuri nors tauta buvo, tuo painesnis, tamsesnis, deta lesnis darydavosi tas stabmeldiškasis religinis kultas. Egiptie čiai savo paslaptimis pranoksta visas antikines tautas; atrodo, šiuo požiūriu graikai ir romėnai tik pamėgdžioja tą nuostabią tautą.
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldė- jai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietu vių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.