Santrauka
Senovės egiptiečiai Narbuto pasakojime minimi kaip viena svarbių antikinių tautų, siejama su dangaus kūnų garbinimu, asmenų dievinimu ir religinėmis paslaptimis. Jis rašė, kad apie 2000 m. pr. Kr. egiptiečiai bendravo su pietiniais Europos pakraščiais. Egiptiečiai taip pat aptariami greta finikiečių, graikų, romėnų ir kitų tautų kalbant apie šventyklas, aukurus, žalčių bei ugnies garbinimą.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas rašė, kad apie 2000 m. pr. Kr. egiptiečiai, bendraudami su pietiniais Europos pakraščiais, rado kitokių polinkių žmones.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas teigė, kad egiptiečiai prie iš chaldėjų perimto dangaus kūnų garbinimo pridėjo nemirtingais laikytų asmenų dievinimą.
| c-002 | |||
t-003 Narbutas rašė, kad egiptiečiai, finikiečiai, graikai ir romėnai pasakojo apie Plutono vedybas su į pragarą pagrobtos deivės dukterimi.
| c-003 | |||
t-004 Narbutas rašė, kad egiptiečiai turėjo Kamefius, kuriuos Georgi siejo su japonų dievais Kami ir slavų Tryzna.
| c-004 | |||
t-005 Narbutas rašė, kad egiptiečiai nelaikyti religinių paslapčių išradėjais, nors savo paslaptimis pranoko kitas antikines tautas.
| c-005 | |||
t-006 Narbutas teigė, kad senovėje žalčius garbino indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir kitos tautos.
| c-006 | |||
t-007 Narbutas rašė, kad chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kitos tautos garbino ugnį kaip dievybę.
| c-007 | |||
t-008 Narbutas rašė, kad senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai statė prabangius aukurus, skirtus atskiriems dievams.
| c-008 | |||
t-009 Narbutas, remdamasis Herodotu ir Strabonu, rašė, kad egiptiečiai ir finikiečiai pirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams.
| c-009 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas, remdamasis Herodotu ir Strabonu, rašė, kad egiptiečiai ir finikiečiai pirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Lietuvių prisirišimas prie šventųjų miškų neišnyko iš kar to, pasikeitus tikėjimui; vietos dokumentuose, senesniuose už XVIII amžių, tarp reikšmingesnių nekilnojamojo turto objektų randame nuolat minimus miškus: kartais kalbama apie mišką su kovarniais, tai reikštų seniai suaugusį mišką, nes tie paukš čiai yra įpratę krauti lizdus aukščiausiuose medžiuose, tan kiausiame miške ar nuošaliausiose vietose. Šventyklos Herodotas ir Strabonas tikina, kad egiptiečiai ir finikiečiai pirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams arba pastatus, ku riuose jie būdavo garbinami. O persai ir kitos Rytų tautos dar ilgai tų statinių nežinojo; joms aukų atnašavimo vieta buvo kalnai.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |