Narbutas rašė, kad apie 2000 m. pr. Kr. egiptiečiai, bendraudami su pietiniais Europos pakraščiais, rado kitokių polinkių žmones.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 80
Tokia pat dvasia gyveno daugybė senųjų Azijos tautų. Prieš 2000 metų iki krikščioniškosios eros, kai egiptiečiai pradėjo bendrauti su pietiniais Europos pakraščiais, jie tenai rado visai kitų polinkių žmones, kuriems lemtis lėmė iškilti visose srityse. Mat vos Europos tautos pasiekė tam tikrą civilizacijos lygį, jose atsiskleidė genijus, visiškai kitoks, negu civilizuotų Azijos ir Afrikos gyventojų - jis milžiniškais žingsniais 80 ## Puslapis 80 pakilo siekti šviesos.
Narbutas teigė, kad egiptiečiai prie iš chaldėjų perimto dangaus kūnų garbinimo pridėjo nemirtingais laikytų asmenų dievinimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 203
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 223
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus naudingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroastro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
Narbutas rašė, kad egiptiečiai, finikiečiai, graikai ir romėnai pasakojo apie Plutono vedybas su į pragarą pagrobtos deivės dukterimi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 107
Čia tik pažymėsime, kad visose tautose, kuriose žinomas Plutonas, jis apvesdinamas su pagrobtos į pragarą deivės dukterimi. Egiptiečiai, finikiečiai, graikai, romėnai pasakojo tą patį. Indai, kurių Plutonas vadinamas Mahadevu, priskiria jam žmoną, vardu Kali.
Narbutas rašė, kad egiptiečiai turėjo Kamefius, kuriuos Georgi siejo su japonų dievais Kami ir slavų Tryzna.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 113
Dar atkreipkime dėmesį, kad beveik kiekvienas bent kiek susiformavęs stabmeldiškas tikėjimas yra turėjęs savo trejybę. Indų trejybė - Brahma, Višnus ir Siva. Egiptiečiai turėjo savo Kamefius, japonai - dievus Kami, pono Georgi nuomone, visiškai tapačius Kamefiams, o šie savo ruožtu, matyt, atitinką slavų Tryzną.
Narbutas rašė, kad egiptiečiai nelaikyti religinių paslapčių išradėjais, nors savo paslaptimis pranoko kitas antikines tautas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 195
Taip pat neturime iš istorijos duomenų, patvirtinančių, kuri tauta pati pirmoji sugalvojo religines paslaptis; tikra tik tai, kad jos atsirado senų senovėje. Egiptiečiai visiškai nesivadina jų išradėjai. Zoroastras pas persus, Kadmas ir Inachas pas graikus, Orfėjas Trakijoje, Minas Kretoje įvedė jau susiklosčiusias slaptas apeigas. Antikoje beveik kiekviena tauta turėjo savo slaptas religines šventes, maldas, aukas; kuo labiau išprususi kuri nors tauta buvo, tuo painesnis, tamsesnis, detalesnis darydavosi tas stabmeldiškasis religinis kultas. Egiptiečiai savo paslaptimis pranoksta visas antikines tautas; atrodo, šiuo požiūriu graikai ir romėnai tik pamėgdžioja tą nuostabią tautą.
Narbutas teigė, kad senovėje žalčius garbino indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir kitos tautos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 203
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Narbutas rašė, kad chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kitos tautos garbino ugnį kaip dievybę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 223
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus naudingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroastro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
Narbutas rašė, kad senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai statė prabangius aukurus, skirtus atskiriems dievams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 242
Kunigai, stovėdami ant pakopų, šioje ugniavietėje degino aukas. Senovės egiptiečiai, graikai, romėnai statė prabangius ir didingus aukurus, paskirtus skyrium įvairiems dievams. O lietuviai dėl savo vargingo paprastumo turėjo primityvius ir nepuošnius aukurus, išskyrus kai kuriuos, buvusius Perkūno šventyklose.
Narbutas, remdamasis Herodotu ir Strabonu, rašė, kad egiptiečiai ir finikiečiai pirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 264
Lietuvių prisirišimas prie šventųjų miškų neišnyko iš karto, pasikeitus tikėjimui; vietos dokumentuose, senesniuose už XVIII amžių, tarp reikšmingesnių nekilnojamojo turto objektų randame nuolat minimus miškus: kartais kalbama apie mišką su kovarniais, tai reikštų seniai suaugusį mišką, nes tie paukščiai yra įpratę krauti lizdus aukščiausiuose medžiuose, tankiausiame miške ar nuošaliausiose vietose. Šventyklos Herodotas ir Strabonas tikina, kad egiptiečiai ir finikiečiai pirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams arba pastatus, kuriuose jie būdavo garbinami. O persai ir kitos Rytų tautos dar ilgai tų statinių nežinojo; joms aukų atnašavimo vieta buvo kalnai.
Tegu mitologai sako ką nori apie senovės egiptiečių religi ją, mes esame įsitikinę, kad kultas, apie kurį dabar kalbame, yra kilęs iš indų, arba iš tautos, gyvenusios seniausiame pasau lio kontinente, tai yra prie Himalajų kalnų, iš kur kilo indai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 185
Be jokios abejonės, ne tik patys seniausi, bet ir paskutiniai stabmeldžiai Siaurės Europoje buvo samojedai: juk žinome, kad dar XVII amžiuje prie Baltosios jūros, tai yra prie Siaurės vandenyno, gyveno ši tauta, garbinusi dangaus kūnus . Tegu mitologai sako ką nori apie senovės egiptiečių religiją, mes esame įsitikinę, kad kultas, apie kurį dabar kalbame, yra kilęs iš indų, arba iš tautos, gyvenusios seniausiame pasaulio kontinente, tai yra prie Himalajų kalnų, iš kur kilo indai. Taip pat lietuvių mitologijoje, kalbant apie šio objekto esmę, pagrindą ištisai sudaro indų padavimai.
Senovės Lacijaus gilumoje, tarp plikų kal nų, nesveikiausiame užkampyje, užsimezgė romėnų karalys tė - romėnų, kurie parodė pasauliui didų būdą, didžias dory bes, nepalyginamą tėvynės meilę, vyriškumą, ištvermę, gilia mintę politiką, neišmatuojamą troškimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 80
Senovės Lacijaus gilumoje, tarp plikų kalnų, nesveikiausiame užkampyje, užsimezgė romėnų karalystė - romėnų, kurie parodė pasauliui didų būdą, didžias dorybes, nepalyginamą tėvynės meilę, vyriškumą, ištvermę, giliamintę politiką, neišmatuojamą troškimą būti galingi. Visa tai, sulydyta su įgimtais europiečių privalumais, sukūrė tautą, vertą valdyti pasaulį, - tautą, kuriai buvo lemta tapti pavyzdžiu tolimiausiems ainiams ir kuri tarytum šešėlis dingo nuo pasaulio paviršiaus vien todėl, kad jos moralė skyrėsi nuo religijos vaizdinių, kad dievų žyniai nebuvo filosofai nei filosofijos žyniai. Pamąstykime dabar apie pražūtingas senovės tautų tikybos klaidas, pradėdami nuo daugiadievystės išpažinimo.
Mat jie ne tik kad buvo su helenais tos pačios kilmės - kaip tatai paaiškės pažinus jų senovės istoriją, - bet ir turėjo vieną ir tais pačiais principais besiremiančią religiją, pamėgdžiojančią beveik visas menkiausias smulkmenas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 83
Lietuviai turėjo eiti į daugiadievystę tuo pačiu keliu, nes dėl vienodų padarinių galima spėti buvus vienodą priežastį. Mat jie ne tik kad buvo su helenais tos pačios kilmės - kaip tatai paaiškės pažinus jų senovės istoriją, - bet ir turėjo vieną ir tais pačiais principais besiremiančią religiją, pamėgdžiojančią beveik visas menkiausias smulkmenas. Net atrodo, kad Graikijos ir senosios Romos dievai, išguiti iš pietų, persikėlė į Lietuvos kraštus ir, mokslo šviesą atnešdami, susitaikė su senovine vietos tikyba. Su šių dviejų religijų sistemomis sumišo trečioji, tai yra skandinavų, o iš tos samplaikos kilo mitologija, kurią imamės išdėstyti.
Sutikdami, kad budistai buvo tikri Budhos sektantai, juos turime priskirti prie lietuvių tautos pirmtakų, kaip tai vėliau paaiškės dėstant lietuvių senovės istoriją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 116
Mes manome, kad ir mūsų lietuviška Bute priklauso tai pačiai kategorijai. Sutikdami, kad budistai buvo tikri Budhos sektantai, juos turime priskirti prie lietuvių tautos pirmtakų, kaip tai vėliau paaiškės dėstant lietuvių senovės istoriją. Lietuvių kalboje dar yra žodis Budas (būdas), kurio prasmė plati: įprotis, nuomonė, protas, išmintis.