Narbutas rašė, kad apie 2000 m. pr. Kr. egiptiečiai, bendraudami su pietiniais Europos pakraščiais, rado kitokių polinkių žmones.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 80
Tokia pat dvasia gyveno dau\ngybė senųjų Azijos tautų.\nPrieš 2000 metų iki krikščioniškosios eros, kai egiptiečiai\npradėjo bendrauti su pietiniais Europos pakraščiais, jie tenai\nrado visai kitų polinkių žmones, kuriems lemtis lėmė iškilti\nvisose srityse. Mat vos Europos tautos pasiekė tam tikrą civili\nzacijos lygį, jose atsiskleidė genijus, visiškai kitoks, negu civili\nzuotų Azijos ir Afrikos gyventojų - jis milžiniškais žingsniais\n80\n\n## Puslapis 80\n\npakilo siekti šviesos.
Narbutas teigė, kad egiptiečiai prie iš chaldėjų perimto dangaus kūnų garbinimo pridėjo nemirtingais laikytų asmenų dievinimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 203
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldė- jai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietu vių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 223
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus nau dingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroast- ro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
Narbutas rašė, kad egiptiečiai, finikiečiai, graikai ir romėnai pasakojo apie Plutono vedybas su į pragarą pagrobtos deivės dukterimi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 107
Čia tik pažymėsime, kad visose tautose, kuriose žinomas Plu tonas, jis apvesdinamas su pagrobtos į pragarą deivės dukteri mi. Egiptiečiai, finikiečiai, graikai, romėnai pasakojo tą patį. Indai, kurių Plutonas vadinamas Mahadevu, priskiria jam žmo ną, vardu Kali.
Narbutas rašė, kad egiptiečiai turėjo Kamefius, kuriuos Georgi siejo su japonų dievais Kami ir slavų Tryzna.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 113
Dar atkreipkime dėmesį, kad beveik kiekvienas bent kiek\nsusiformavęs stabmeldiškas tikėjimas yra turėjęs savo trejybę.\nIndų trejybė - Brahma, Višnus ir Siva. Egiptiečiai turėjo savo\nKamefius, japonai - dievus Kami, pono Georgi nuomone, vi\nsiškai tapačius Kamefiams, o šie savo ruožtu, matyt, atitinką\nslavų Tryzną.
Narbutas rašė, kad egiptiečiai nelaikyti religinių paslapčių išradėjais, nors savo paslaptimis pranoko kitas antikines tautas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 195
Taip pat neturime iš istorijos duomenų, patvirtinančių, kuri tauta pati pirmoji sugalvojo religines paslaptis; tikra tik tai, kad jos atsirado senų senovėje. Egiptiečiai visiškai nesivadina jų išradėjai. Zoroastras pas persus, Kadmas ir Inachas pas grai kus, Orfėjas Trakijoje, Minas Kretoje įvedė jau susiklosčiu sias slaptas apeigas. Antikoje beveik kiekviena tauta turėjo savo slaptas religines šventes, maldas, aukas; kuo labiau iš prususi kuri nors tauta buvo, tuo painesnis, tamsesnis, deta lesnis darydavosi tas stabmeldiškasis religinis kultas. Egiptie čiai savo paslaptimis pranoksta visas antikines tautas; atrodo, šiuo požiūriu graikai ir romėnai tik pamėgdžioja tą nuostabią tautą.
Narbutas teigė, kad senovėje žalčius garbino indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir kitos tautos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 203
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldė- jai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietu vių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Narbutas rašė, kad chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kitos tautos garbino ugnį kaip dievybę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 223
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus nau dingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroast- ro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
Narbutas rašė, kad senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai statė prabangius aukurus, skirtus atskiriems dievams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 242
Kunigai, stovėdami ant pa\nkopų, šioje ugniavietėje degino aukas. Senovės egiptiečiai, grai\nkai, romėnai statė prabangius ir didingus aukurus, paskirtus\nskyrium įvairiems dievams. O lietuviai dėl savo vargingo pa\nprastumo turėjo primityvius ir nepuošnius aukurus, išskyrus\nkai kuriuos, buvusius Perkūno šventyklose.
Narbutas, remdamasis Herodotu ir Strabonu, rašė, kad egiptiečiai ir finikiečiai pirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 264
Lietuvių prisirišimas prie šventųjų miškų neišnyko iš kar\nto, pasikeitus tikėjimui; vietos dokumentuose, senesniuose už\nXVIII amžių, tarp reikšmingesnių nekilnojamojo turto objektų\nrandame nuolat minimus miškus: kartais kalbama apie mišką\nsu kovarniais, tai reikštų seniai suaugusį mišką, nes tie paukš\nčiai yra įpratę krauti lizdus aukščiausiuose medžiuose, tan\nkiausiame miške ar nuošaliausiose vietose.\nŠventyklos\nHerodotas ir Strabonas tikina, kad egiptiečiai ir finikiečiai\npirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams arba pastatus, ku\nriuose jie būdavo garbinami. O persai ir kitos Rytų tautos dar\nilgai tų statinių nežinojo; joms aukų atnašavimo vieta buvo\nkalnai.
Tegu mitologai sako ką nori apie senovės egiptiečių religi ją, mes esame įsitikinę, kad kultas, apie kurį dabar kalbame, yra kilęs iš indų, arba iš tautos, gyvenusios seniausiame pasau lio kontinente, tai yra prie Himalajų kalnų, iš kur kilo indai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 185
Be jo\nkios abejonės, ne tik patys seniausi, bet ir paskutiniai stabmel\ndžiai Siaurės Europoje buvo samojedai: juk žinome, kad dar\nXVII amžiuje prie Baltosios jūros, tai yra prie Siaurės vandeny\nno, gyveno ši tauta, garbinusi dangaus kūnus .\nTegu mitologai sako ką nori apie senovės egiptiečių religi\nją, mes esame įsitikinę, kad kultas, apie kurį dabar kalbame,\nyra kilęs iš indų, arba iš tautos, gyvenusios seniausiame pasau\nlio kontinente, tai yra prie Himalajų kalnų, iš kur kilo indai.\nTaip pat lietuvių mitologijoje, kalbant apie šio objekto esmę,\npagrindą ištisai sudaro indų padavimai.
Senovės Lacijaus gilumoje, tarp plikų kal nų, nesveikiausiame užkampyje, užsimezgė romėnų karalys tė - romėnų, kurie parodė pasauliui didų būdą, didžias dory bes, nepalyginamą tėvynės meilę, vyriškumą, ištvermę, gilia mintę politiką, neišmatuojamą troškimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 80
Senovės Lacijaus gilumoje, tarp plikų kal nų, nesveikiausiame užkampyje, užsimezgė romėnų karalys tė - romėnų, kurie parodė pasauliui didų būdą, didžias dory bes, nepalyginamą tėvynės meilę, vyriškumą, ištvermę, gilia mintę politiką, neišmatuojamą troškimą būti galingi. Visa tai, sulydyta su įgimtais europiečių privalumais, sukūrė tautą, ver tą valdyti pasaulį, - tautą, kuriai buvo lemta tapti pavyzdžiu tolimiausiems ainiams ir kuri tarytum šešėlis dingo nuo pa saulio paviršiaus vien todėl, kad jos moralė skyrėsi nuo religi jos vaizdinių, kad dievų žyniai nebuvo filosofai nei filosofijos žyniai. Pamąstykime dabar apie pražūtingas senovės tautų tiky bos klaidas, pradėdami nuo daugiadievystės išpažinimo.
Mat jie ne tik kad buvo su helenais tos pačios kilmės - kaip tatai paaiškės pažinus jų senovės istoriją, - bet ir turėjo vieną ir tais pačiais principais besiremiančią religiją, pamėgdžiojančią beveik visas menkiausias smulkmenas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 83
Lietuviai turėjo eiti į daugiadievystę tuo pačiu keliu, nes dėl vienodų padarinių galima spėti buvus vienodą priežastį. Mat jie ne tik kad buvo su helenais tos pačios kilmės - kaip tatai paaiškės pažinus jų senovės istoriją, - bet ir turėjo vieną ir tais pačiais principais besiremiančią religiją, pamėgdžiojan- čią beveik visas menkiausias smulkmenas. Net atrodo, kad Graikijos ir senosios Romos dievai, išgui ti iš pietų, persikėlė į Lietuvos kraštus ir, mokslo šviesą atneš dami, susitaikė su senovine vietos tikyba. Su šių dviejų religijų sistemomis sumišo trečioji, tai yra skandinavų, o iš tos sam plaikos kilo mitologija, kurią imamės išdėstyti.
Sutikdami, kad budistai buvo tikri Budhos sektantai, juos turime priskirti prie lietuvių tautos pirmtakų, kaip tai vėliau paaiškės dėstant lietuvių senovės istoriją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 116
Mes manome, kad ir mū sų lietuviška Bute priklauso tai pačiai kategorijai. Sutikdami, kad budistai buvo tikri Budhos sektantai, juos turime priskirti prie lietuvių tautos pirmtakų, kaip tai vėliau paaiškės dėstant lietuvių senovės istoriją. Lietuvių kalboje dar yra žodis Budas (būdas), kurio pras mė plati: įprotis, nuomonė, protas, išmintis.