Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
8 teiginiai7 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Jie pasiekdavo plotus turtingųjų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų. Nuo XII amž. antros pusės yra žinomi tokių burių ginkluoti plėšiamieji puolimai iki pat turtingųjų prekybos respublikų (Pskovo, Novgorodo) šiaurėje.
Patikrinti teiginiai
Pskovo ir Naugardo respublikose Vytauto įtaka buvo susilpnėjusi, nes jos labiau šliejosi prie Livonijos ordino ir Maskvos.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Ypač jo įtaka buvo susilpnėjusi Pskovo ir Naugardo\nrespublikose, kurios daugiau šliejosi prie Livonijos Ordino ir\nMaskvos, t. y. dviejų galybių, labiausiai priešingų Vytauto įsi\ngalėjimui Rytuose.
Lietuvių kunigaikščių kariniai būriai pasiekdavo turtingų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų plotus.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
(^122) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ kodėl lietuvių kunigaikščiai nuvesdavo savo karinius būrius gana toli, kur buvo daugiau ko grobti. Jie pasiekdavo plotus turtingųjų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų. Rytuose jie atsitrenkdavo į tolimus Dniepro plotus.
Naugardo ir Pskovo respublikas šiaurėje ir Aukso Ordos bei Krymo totorius pietuose Vytautas privertė nusilenkti savo galybei — mokėti jam duokles ir teikti dovanų.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Naugardo ir Pskovo respublikas šiaurėje ir Aukso Ordos bei Krymo totorius pietuose Vytautas privertė nusilenkti savo galybei — mokėti jam duokles ir teikti dovanų. Taip pat Tveriaus kunigaikštis, turėjęs savo že mes Maskvos kairėje, su Vytautu buvo užmezgęs taikius santy kius (1427).
Po Vytauto žygių Pskovo pasiuntiniai 1427 m. atvyko į Vilnių prašyti paleisti belaisvius.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis bu\nvo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo at\nkeršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų \nmiestų tekdavo patirti. Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du\nsyk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk\nmingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių \nPskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną \nSidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė pa\nleisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar \n250 rublių nepridėjo (1429 m.) per antrąkart atsiųstus: po- \nsadniką Silvestrą Levontjevičių ir vietininką Parfėjų81.
Vytauto įtaka Pskovo ir Naugardo respublikose buvo susilpnėjusi, nes jos labiau šliejosi prie Livonijos ordino ir Maskvos.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Ypač jo įtaka buvo susilpnėjusi Pskovo ir Naugardo\nrespublikose, kurios daugiau šliejosi prie Livonijos Ordino ir\nMaskvos, t. y. dviejų galybių, labiausiai priešingų Vytauto įsi\ngalėjimui Rytuose.
Pskovo metraščio duomenimis, 1432 m. Pskovo vietininkai Joachimas ir Aleksas Jefremovičius sudarė sutartį su Švitrigaila.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Palenkdamas rusų bojari- 10 Pskovo metraštis (K a r a m z i n, V, 1. 146 - prieraš.) pasakoja, kad 1432 metais vietininkai Joachimas ir Alek sas Jefremovičius su Pskovo bojari nais atvyko pas Švitrigailą ir sudarė su juo sutartį, kurioje patvirtinta se novinės sienos, kaip buvę Vytauto laikais.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 3 | 2 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 2 | 2 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |