Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
8 teiginiai7 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 8 teiginiai ir visi 7 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–8 iš 8 rodomų įrašų
Pskovo ir Naugardo respublikose Vytauto įtaka buvo susilpnėjusi, nes jos labiau šliejosi prie Livonijos ordino ir Maskvos.
PDF 155
Ypač jo įtaka buvo susilpnėjusi Pskovo ir Naugardo\nrespublikose, kurios daugiau šliejosi prie Livonijos Ordino ir\nMaskvos, t. y. dviejų galybių, labiausiai priešingų Vytauto įsi\ngalėjimui Rytuose.
Lietuvių kunigaikščių kariniai būriai pasiekdavo turtingų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų plotus.
PDF 129
(^122) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ kodėl lietuvių kunigaikščiai nuvesdavo savo karinius būrius gana toli, kur buvo daugiau ko grobti. Jie pasiekdavo plotus turtingųjų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų. Rytuose jie atsitrenkdavo į tolimus Dniepro plotus.
Naugardo ir Pskovo respublikas šiaurėje ir Aukso Ordos bei Krymo totorius pietuose Vytautas privertė nusilenkti savo galybei — mokėti jam duokles ir teikti dovanų.
PDF 160
Naugardo ir Pskovo respublikas šiaurėje ir Aukso Ordos bei Krymo totorius pietuose Vytautas privertė nusilenkti savo galybei — mokėti jam duokles ir teikti dovanų. Taip pat Tveriaus kunigaikštis, turėjęs savo že mes Maskvos kairėje, su Vytautu buvo užmezgęs taikius santy kius (1427).
Po Vytauto žygių Pskovo pasiuntiniai 1427 m. atvyko į Vilnių prašyti paleisti belaisvius.
PDF 171
Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis bu\nvo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo at\nkeršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų \nmiestų tekdavo patirti. Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du\nsyk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk\nmingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių \nPskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną \nSidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė pa\nleisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar \n250 rublių nepridėjo (1429 m.) per antrąkart atsiųstus: po- \nsadniką Silvestrą Levontjevičių ir vietininką Parfėjų81.
Vytauto įtaka Pskovo ir Naugardo respublikose buvo susilpnėjusi, nes jos labiau šliejosi prie Livonijos ordino ir Maskvos.
PDF 155
Ypač jo įtaka buvo susilpnėjusi Pskovo ir Naugardo\nrespublikose, kurios daugiau šliejosi prie Livonijos Ordino ir\nMaskvos, t. y. dviejų galybių, labiausiai priešingų Vytauto įsi\ngalėjimui Rytuose.
Pskovo metraščio duomenimis, 1432 m. Pskovo vietininkai Joachimas ir Aleksas Jefremovičius sudarė sutartį su Švitrigaila.
PDF 230
Palenkdamas rusų bojari- 10 Pskovo metraštis (K a r a m z i n, V, 1. 146 - prieraš.) pasakoja, kad 1432 metais vietininkai Joachimas ir Alek sas Jefremovičius su Pskovo bojari nais atvyko pas Švitrigailą ir sudarė su juo sutartį, kurioje patvirtinta se novinės sienos, kaip buvę Vytauto laikais.
Pskovo riteriai noriai žygiavo su Dovydo vėliava ir per Užgavėnes įsiveržė į Estiją, nors žygis vyko per didelius šalčius.
PDF 402
Pskovo riteriai noriai žygiavo su Dovydo vėliava. \nPuvo įsiveržta į Estiją per pačias Užgavėnes, be to, te\nnykščiu klimatu — dar per didesnius šalčius.
Magistras Gerardas Jokė sudarė su Pskovo respublika aštuoniolikos metų taikos sutartį, kurią Teodoras Narbutas vertina kaip dovaną Pskovo respublikai, ir grįžo atgal.
PDF 402
Visa tai privertė magistrą Gerardą Jokę \nsudaryti aštuoniolikos metų taikos sutartį, kuria apdo\nvanojęs Pskovo respubliką jis grįžo atgal1 2.