Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Mozūrai

XV amžius

6 teiginiai6 įrašai2 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Mozūrai (lenk. Mazurzy, vok. Masuren) – senovės vakarinių slavų gentis gyvenusi dabartinės Lenkijos, Mazovijos ir Varmijos Mozūrų vaivadijose, maždaug į pietus nuo Mozūrų ežerų. Mozūrai yra subetninė mazovų etnografinės grupės dalis. Ši subetninė grupė yra beveik išnykusi, iki šių dienų išliko tik apie 5000 mozūrų.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Mozūrai buvo vakarinės aisčių aplinkos pietuose gyvenusi grupė, kurios sodybos siekėsi su prūsų giminių ir jotvingų gyvenvietėmis. XV amžiaus pradžios šaltinyje jie minimi kaip viena iš grupių, su kuriomis Zigmantas Kęstutaitis patvirtino sandaras; po šių susitarimų prekyba ėmė palaipsniui didėti. Mozūrai taip pat dalyvavo viename žygyje, kuriame, dėl Jadvygos įtakos, lenkai beveik nedalyvavo, o tarp dalyvių daugiausia buvo būtent mozūrai ir Spyteko iš Melštino vadovaujami podoliečiai. Taigi pateikti duomenys leidžia juos apibūdinti ne tik kaip pietinius aisčių kaimynus, bet ir kaip XV amžiaus pradžios politinių bei prekybinių ryšių dalyvius.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

LietuviaiTotoriaiMozūrai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Sudėtis
  • Daugiausia mozūrai
  • Šaltinio autoriaus teigimu, žygyje daugiausia dalyvavo mozūrai; kalbama apie konkretų Jadvygos įtakos paveiktą žygį.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Dalyvavo žygyje
  • Sudarydami sandaras su Zig­mantu Kęstutaičiu, buvo susiję su prekybos plėtra
  • Šaltinio autoriaus teigimu, mozūrai dalyvavo konkrečiame žygyje, kuriame lenkai beveik nedalyvavo.
  • Šaltinio autoriaus teigimu, XV amžiaus pradžioje Zigmantui Kęstutaičiui patvirtinus sandaras su mozūrais, po pergalės prekyba vis labiau didėjo.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002vidutinis

Senieji aisčių kaimynai vakaruose buvo lenkams artimi pamarėnai (už Vyslos), pietuose buvo mozūrai, kurių sodybos susisiekė su prūsų giminių ir jotvingų sodybomis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Rytuose nuo gudų juos skyrė didžiulės sausos girios. **Senieji aisčių kaimynai** vakaruose buvo lenkams artimi pamarėnai (už Vyslos), pietuose buvo mozūrai, kurių sodybos susisiekė su prūsų giminių ir jotvingų sodybomis. Dar toliau į pietus jotvingai ribojosi su lenkais ir Voluinės rusais.
t-001vidutinis

Mozūrai buvo tarp grupių, su kuriomis Zigmantas Kęstutaitis patvirtino sandaras, po kurių prekyba didėjo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Noris pradžioj 15 amžiaus namų ermyderiai ir svetimos karės trukino lietuvius ir žemaičius nuo prekybos, vienok Zigmantui Kęstutaičiui paėmus ūkę valdyti ir patvirtinus sandaras su mozūrais, valakais, totoriais ir vokiečiais, po nedidžios perglytos prekė kas kartą didinos.
t-004vidutinis

O kurie dalyvavo, tai buvo daugiausia mozūrai ir Spyteko iš Melštino vadovaujami podoliečiai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Užtai nenuostabu, kad Jadvygos, įtaka padarė tai, kad lenkai šiame žygyje beveik nedalyvavo. O kurie dalyvavo, tai buvo daugiausia mozūrai ir Spyteko iš Melštino vadovaujami podoliečiai. Vytautas ir be jų turėjo pakankamai kariuomenės.
t-003vidutinis

Tačiau su lenkais jam tekdavo nemažai kariauti; jis pasiekdavo ne tik Mozūrus, bet ir tolimąją Krokuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Mažiausia rūpesčių Traidenis turėjo su kaimynais gudais. Tačiau su lenkais jam tekdavo nemažai kariauti; jis pasiekdavo ne tik Mozūrus, bet ir tolimąją Krokuvą. Mozūrų kunigaikštis (Boleslovas II), norėdamas apsisaugoti nuo Traidenio puolimų, vedė net jo dukterį.
t-005vidutinis

Nužudytojo kunigaikščio brolis su didele ka riauna įsiveržė į Nadruvos žemę, užėmė Romuvą, vy riausiąjį žynį su jo tarnais ir žyniais sudegino jų pačių buveinėse, prie aukų altoriaus sugavo pabėgusį mozūrą ir žiauriai nukankino.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Nužudytojo kunigaikščio brolis su didele kariauna įsiveržė į Nadruvos žemę, užėmė Romuvą, vyriausiąjį žynį su jo tarnais ir žyniais sudegino jų pačių buveinėse, prie aukų altoriaus sugavo pabėgusį mozūrą ir žiauriai nukankino.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
LietuviaiTotoriai

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—22
Lietuvių tautos istorija, t. 3—11
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—11
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių—11
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—11