Vaito, burmistrų, miesto tarybos narių, šuolininkų ir Vilniaus ma gistrato raštininkų namai ir butai kartą ir visiems laikams bu vo atleisti nuo bet kokios nakvynės ir apsistojimo prievolės. O kadangi sulig mūsų valdovo mirtimi mūsų nelaimingą Res publiką užgriuvo galybė pavojų, kuriems laiku užbėgti už akių ir, atsižvelgiant į aplinkybes, priimti sprendimą yra Jūsų Malonybės ir ponų tarybos pareiga, nieko išmintingesnio nematytume, jeigu Jūsų. Nors ir yra pinigų, paimtų už Mask vos kalinius bei ką tik iš Gdansko atgabentų, vis dėlto pa tartume tą sumą dvarui sulaikyti iki Jų Malonybių ponų tarybos narių suvažiavimo.
Vaito, burmistrų, miesto tarybos narių, šuolininkų ir Vilniaus magistrato raštininkų namai ir butai kartą ir visiems laikams buvo atleisti nuo bet kokios nakvynės ir apsistojimo prievolės. O svarbiausia, jog 1560 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Tarybos seime, vykusiame Vilniuje, karalius leido bajorams rinkti delegatus, kurie vėliau sudarė antruosius lietuvių tautos reprezentavimo rūmus. Ir magistratas, keleliais metais vėliau, gavo teisę pasiųsti du arba tris patarėjus į visus didžiuosius seimus, vykstančius Karalystėje arba Lietuvoje.
— 369- (Iš Dogelio rankraščių Vilniaus universiteto bibliotekoje) Žygimantas Augustas ir 1.1. Visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tiktai reikės žinoti, pranešame, kad mes, pasigailėję mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavaldinių dėl nuostolio, kurį savo Lietuvos monetų kalykloje vietinėse mūsų Karalystės valstybėse iki šio laiko turėjo, mūsų Lietuvos ir Lenkijos ponų tarybų patarimu, įsakėme paskelbti, kaip visiems mūsų Karalystės pavaldiniams bendrai įsakome, kad lietuvišką monetą, su mūsų ir mūsų protėvių tikslais nukaldintą jų nuosava ir senąja kaina, tai yra, du lietuvišku grašiu, imtų už pustrečio lenkiško grašio, tačiau dėl to šį perspėjimą ir sąlygą skelbiame visiems, kad, kai šiame seime, pagal bendras Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės privilegijas patvirtinsime, vienodai nauja kalykla kaldintų, tuomet tik ta viena kalykla pinigus kals, visas, kad ir kokios būtų lietuviškos monetos, nukaldintos penkiasdešimtais aštuntais iki šešiasdešimt penktųjų, dėl jos ir turės veikti šis ediktas, bus laisvai leidžiama mūsų kalyklai pagal tą pačią kainą pakeisti, tą monetą jau mūsų kalėjai pagal tą aprašytą paprotį imti ir naują už ją duoti privalės, kaip visa tai per konstituciją šio seimo gale plačiau atlikta ir garantuota. O grašius, Tikocine lenkiškų pavidalu nukaldintus, įsakome taip pat, kad kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, kad būtų imami pagal lenkiškų grašių kainą.
Gi tuo laiku Viešpats Dievas savo apsilankymu ir prisilietimu netikėtai 351 ## Puslapis 368 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS paimdamas iš mūsų savo pateptąjį, mus bemaž įbaugino. O kadangi sulig mūsų valdovo mirtimi mūsų nelaimingą Respubliką užgriuvo galybė pavojų, kuriems laiku užbėgti už akių ir, atsižvelgiant į aplinkybes, priimti sprendimą yra Jūsų Malonybės ir ponų tarybos pareiga, nieko išmintingesnio nematytume, jeigu Jūsų Malonybė ir kiti ponai tarybos nariai, kurie tik galėtų, teiktųsi čia, prie mirusio valdovo kūno, atvykti. Tai mes pavedame Jūsų Malonybės įžvalgumui ir valiai ir čia lauksime iki tol, kol į šį mūsų raštą nebūsime gavę iš Jūsų Malonybės ir kitų ponų tarybos narių atsakymo, kurį prašome skubiai atsiųsti.
Nes, tarp kitko, mūsų mirusio šlovingo atminimo valdovo dvaro yra sulaikyta penki ketvirtadaliai metų atlyginimo, ir tai mus liečia, iš tikro, to anksčiau nebūdavę, dvaras turėtų apsvarstyti ir numanyti, jeigu visas užmokestis nepasieks, juolab kad per tą nesumokėjimą kenčia didelį nepriteklių ir žino apie tai, kad jiems, prieš apleisdamas šį pasaulį, Jo Didenybė karalius buvo teikęsis žadėti sumokėti. Nors ir yra pinigų, paimtų už Maskvos kalinius bei ką tik iš Gdansko atgabentų, vis dėlto patartume tą sumą dvarui sulaikyti iki Jų Malonybių ponų tarybos narių suvažiavimo. Vengiant riaušių ir bet kokios sumaišties, į ką čia labai panašu, ir prisilaikant deramos pagarbos mūsų šviesaus atminimo valdovo kūnui, teks sumokėti kokią nors dalį tų pinigų palenkti dvarui, drauge turime išjudinti pėstininkus, kuriuos šiuo metu Jo Didenybė karalius teikėsi turėti prie savęs: pusė buvo pasiųsta į Livoniją statyti Plochhauzo, kita pusė, du šimtai, yra čia palikta, jiems reiks sumokėti sulaikytą vieno mėnesio atlyginimą, o antram mėnesiui mums pavyko prikalbinti sargybą, kad čia, prie valdovo kūno, būtų.