Vaito, burmistrų, miesto tarybos narių, šuolininkų ir Vilniaus ma gistrato raštininkų namai ir butai kartą ir visiems laikams bu vo atleisti nuo bet kokios nakvynės ir apsistojimo prievolės. O kadangi sulig mūsų valdovo mirtimi mūsų nelaimingą Res publiką užgriuvo galybė pavojų, kuriems laiku užbėgti už akių ir, atsižvelgiant į aplinkybes, priimti sprendimą yra Jūsų Malonybės ir ponų tarybos pareiga, nieko išmintingesnio nematytume, jeigu Jūsų. Nors ir yra pinigų, paimtų už Mask vos kalinius bei ką tik iš Gdansko atgabentų, vis dėlto pa tartume tą sumą dvarui sulaikyti iki Jų Malonybių ponų tarybos narių suvažiavimo.
Vaito, burmistrų, miesto tarybos narių, šuolininkų ir Vilniaus ma gistrato raštininkų namai ir butai kartą ir visiems laikams bu vo atleisti nuo bet kokios nakvynės ir apsistojimo prievolės. O svarbiausia, jog 1560 metais Lietuvos Didžiosios Kuni gaikštystės Ponų Tarybos seime, vykusiame Vilniuje, kara lius leido bajorams rinkti delegatus, kurie vėliau sudarė ant ruosius lietuvių tautos reprezentavimo rūmus. Ir magistratas, keleliais metais vėliau, gavo teisę pasiųsti du arba tris pata rėjus į visus didžiuosius seimus, vykstančius Karalystėje ar ba Lietuvoje.
— 369- (Iš Dogelio rankraščių Vilniaus universiteto bibliotekoje) Žygimantas Augustas ir 1.1. Visiems bendrai ir kiekvie nam atskirai, kam tiktai reikės žinoti, pranešame, kad mes, pasigailėję mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pa valdinių dėl nuostolio, kurį savo Lietuvos monetų kalyklo je vietinėse mūsų Karalystės valstybėse iki šio laiko turėjo, mūsų Lietuvos ir Lenkijos ponų tarybų patarimu, įsakėme paskelbti, kaip visiems mūsų Karalystės pavaldiniams ben drai įsakome, kad lietuvišką monetą, su mūsų ir mūsų pro tėvių tikslais nukaldintą jų nuosava ir senąja kaina, tai yra, du lietuvišku grašiu, imtų už pustrečio lenkiško grašio, ta čiau dėl to šį perspėjimą ir sąlygą skelbiame visiems, kad, kai šiame seime, pagal bendras Lenkijos karalystės ir Lietu vos Didžiosios Kunigaikštystės privilegijas patvirtinsime, vienodai nauja kalykla kaldintų, tuomet tik ta viena kalykla pinigus kals, visas, kad ir kokios būtų lietuviškos monetos, nukaldintos penkiasdešimtais aštuntais iki šešiasdešimt penktųjų, dėl jos ir turės veikti šis ediktas, bus laisvai lei džiama mūsų kalyklai pagal tą pačią kainą pakeisti, tą mo netą jau mūsų kalėjai pagal tą aprašytą paprotį imti ir naują už ją duoti privalės, kaip visa tai per konstituciją šio seimo gale plačiau atlikta ir garantuota. O grašius, Tikocine len kiškų pavidalu nukaldintus, įsakome taip pat, kad kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, kad būtų imami pagal lenkiškų grašių kainą.
Gi tuo laiku Viešpats Dievas savo apsilankymu ir prisilietimu netikėtai 351 ## Puslapis 368 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS paimdamas iš mūsų savo pateptąjį, mus bemaž įbaugino. O kadangi sulig mūsų valdovo mirtimi mūsų nelaimingą Res publiką užgriuvo galybė pavojų, kuriems laiku užbėgti už akių ir, atsižvelgiant į aplinkybes, priimti sprendimą yra Jūsų Malonybės ir ponų tarybos pareiga, nieko išmintingesnio nematytume, jeigu Jūsų Malonybė ir kiti ponai tarybos na riai, kurie tik galėtų, teiktųsi čia, prie mirusio valdovo kū no, atvykti. Tai mes pavedame Jūsų Malonybės įžvalgumui ir valiai ir čia lauksime iki tol, kol į šį mūsų raštą nebūsime gavę iš Jūsų Malonybės ir kitų ponų tarybos narių atsaky mo, kurį prašome skubiai atsiųsti.
Nes, tarp kitko, mūsų mi rusio šlovingo atminimo valdovo dvaro yra sulaikyta penki ketvirtadaliai metų atlyginimo, ir tai mus liečia, iš tikro, to anksčiau nebūdavę, dvaras turėtų apsvarstyti ir numanyti, jeigu visas užmokestis nepasieks, juolab kad per tą nesu- mokėjimą kenčia didelį nepriteklių ir žino apie tai, kad jiems, prieš apleisdamas šį pasaulį, Jo Didenybė karalius buvo tei- kęsis žadėti sumokėti. Nors ir yra pinigų, paimtų už Mask vos kalinius bei ką tik iš Gdansko atgabentų, vis dėlto pa tartume tą sumą dvarui sulaikyti iki Jų Malonybių ponų tarybos narių suvažiavimo. Vengiant riaušių ir bet kokios sumaišties, į ką čia labai panašu, ir prisilaikant deramos pa garbos mūsų šviesaus atminimo valdovo kūnui, teks sumo kėti kokią nors dalį tų pinigų palenkti dvarui, drauge turi me išjudinti pėstininkus, kuriuos šiuo metu Jo Didenybė karalius teikėsi turėti prie savęs: pusė buvo pasiųsta į Livo niją statyti Plochhauzo, kita pusė, du šimtai, yra čia palikta, jiems reiks sumokėti sulaikytą vieno mėnesio atlyginimą, o antram mėnesiui mums pavyko prikalbinti sargybą, kad čia, prie valdovo kūno, būtų.