Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos

6 teiginiai5 įrašai1 ryšys

Lietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m. pradžioje prasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai delegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos ir veikė kuluaruose. Memorandumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreipė dėmesį į Lietuvos valstybės pripažinimo problemą – pirmą kartą Lietuvos delegacija tarėsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veikė svarbiausiame tarptautiniame forume, kurdama. Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu darant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

ŽydaiLietuvos delegacija prie Paryžiaustaikos konferencijos

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Sudėtis
  • Delegacijoje dirbo Lietuvos žydų atstovas Simonas Rozenbaumas, baltarusis Dominikas Semaško, daug JAV lietuvių ir prancūzų poetas Oskaras Milašius.
  • Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio veikale „Lietuvos istorija“ (2013 m.) aprašoma Lietuvos delegacijos sudėtis Paryžiaus taikos konferencijos laikotarpiu.
Struktūra
  • Delegacijai vadovavo A. Voldemaras.
  • Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio veikale „Lietuvos istorija“ (2013 m.) nurodoma delegacijos vadovybė Paryžiaus taikos konferencijos laikotarpiu.
Tikslai
  • Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu, atlikti būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius, ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų Sąjungą.
  • Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio veikale „Lietuvos istorija“ (2013 m.) aprašyti delegacijai nustatyti tikslai Paryžiaus taikos konferencijos diskusijose.
Veikla
  • Delegacija veikė kuluaruose, memorandumais, straipsniais ir pasisakymais komisijose kėlė Lietuvos valstybės pripažinimo problemą bei Lietuvos vardu veikė svarbiausiame tarptautiniame forume.
  • Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio veikale „Lietuvos istorija“ (2013 m.) nurodoma, kad 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje Lietuva nebuvo juridinė dalyvė, todėl delegacija veikė kuluaruose.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos veikė kuluaruose, nes Lietuva nebuvo juridinė 1919 m. prasidėjusios konferencijos dalyvė.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Versalio sistemoje Lietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m. pradžioje prasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai delegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos ir veikė kuluaruose. Lietuvos delegacijai vadovavo A. Voldemaras, joje dirbo Lietuvos žydų atstovas Simonas Rozenbaumas, baltarusis Dominykas Semaško, daug JAV lietuvių, raštus dailino prancūzų poetas, kilęs iš senos Lietuvos giminės, Oskaras Milašius (Oscar Milosz).
t-002vidutinis

Lietuvos delegacijai prie Paryžiaus taikos konferencijos vadovavo Augustinas Voldemaras.

Įrodymai (1)
t-003vidutinis

Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos memorandumais, straipsniais ir pasisakymais kėlė Lietuvos pripažinimo problemą.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos buvo instruktuota siekti išėjimo į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją.

Įrodymai (1)
t-005vidutinis

Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos veikė kuluaruose, nes Lietuva nebuvo juridinė konferencijos dalyvė.

Įrodymai (1)
t-006vidutinis

Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos veikė Lietuvos vardu ir kėlė valstybės pripažinimo problemą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Memorandumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreipė dėmesį į Lietuvos valstybės pripažinimo problemą – pirmą kartą Lietuvos delegacija tarėsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veikė svarbiausiame tarptautiniame forume, kurdama sąlygas nepriklausomybei. Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu darant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją. Delegacija įrodinėjo, kad Lietuva nenori priklausyti nei Lenkijai, nei Rusijai, kad yra istorinė valstybė, ieškojo draugų ir sąjungininkų, tarėsi su estais ir latviais, lenkais, bandė brėžti savo sienas įtraukdama ir Suvalkų trikampį, dirbo informacinį propagandinį darbą.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
Žydai

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—65