Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos veikė kuluaruose, nes Lietuva nebuvo juridinė 1919 m. prasidėjusios konferencijos dalyvė.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 138
Versalio sistemoje\nLietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m. pradžioje \nprasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai \ndelegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferenci-\njos ir veikė kuluaruose. Lietuvos delegacijai vadovavo A. Voldemaras, joje \ndirbo Lietuvos žydų atstovas Simonas Rozenbaumas, baltarusis Domi-\nnykas Semaško, daug JAV lietuvių, raštus dailino prancūzų poetas, kilęs \niš senos Lietuvos giminės, Oskaras Milašius (Oscar Milosz).
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 138
Versalio sistemoje\nLietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m. pradžioje\nprasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai\ndelegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferenci-\njos ir veikė kuluaruose.
Lietuvos delegacijai prie Paryžiaus taikos konferencijos vadovavo Augustinas Voldemaras.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 138
Delegacija\nbuvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu da-\nrant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipė-\ndą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad\nLietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją.
Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos memorandumais, straipsniais ir pasisakymais kėlė Lietuvos pripažinimo problemą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 138
Memoran-\ndumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreipė dėmesį\nį Lietuvos valstybės pripažinimo problemą – pirmą kartą Lietuvos dele-\ngacija tarėsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veikė svarbiausiame\ntarptautiniame forume, kurdama sąlygas nepriklausomybei.
Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos buvo instruktuota siekti išėjimo į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 138
Delegacija\nbuvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu da-\nrant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipė-\ndą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad\nLietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją.
Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos veikė kuluaruose, nes Lietuva nebuvo juridinė konferencijos dalyvė.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 138
Versalio sistemoje\nLietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m. pradžioje\nprasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai\ndelegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferenci-\njos ir veikė kuluaruose.
Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos veikė Lietuvos vardu ir kėlė valstybės pripažinimo problemą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 138
Memoran- dumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreipė dėmesį į Lietuvos valstybės pripažinimo problemą – pirmą kartą Lietuvos dele- gacija tarėsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veikė svarbiausiame tarptautiniame forume, kurdama sąlygas nepriklausomybei. Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu da- rant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipė- dą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją. Delegacija įrodinėjo, kad Lietuva nenori priklausyti nei Lenkijai, nei Rusijai, kad yra istorinė valstybė, ieškojo draugų ir sąjungininkų, tarėsi su estais ir latviais, lenkais, bandė brėžti savo sienas įtraukdama ir Suvalkų trikampį, dirbo informacinį propagandinį darbą.