Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos
6 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Lietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m. pradžioje prasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai delegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos ir veikė kuluaruose. Memorandumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreipė dėmesį į Lietuvos valstybės pripažinimo problemą – pirmą kartą Lietuvos delegacija tarėsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veikė svarbiausiame tarptautiniame forume, kurdama. Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu darant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų.
Versalio sistemoje\nLietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m. pradžioje \nprasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai \ndelegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferenci-\njos ir veikė kuluaruose. Lietuvos delegacijai vadovavo A. Voldemaras, joje \ndirbo Lietuvos žydų atstovas Simonas Rozenbaumas, baltarusis Domi-\nnykas Semaško, daug JAV lietuvių, raštus dailino prancūzų poetas, kilęs \niš senos Lietuvos giminės, Oskaras Milašius (Oscar Milosz).
Versalio sistemoje\nLietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m. pradžioje\nprasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai\ndelegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferenci-\njos ir veikė kuluaruose.
Delegacija\nbuvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu da-\nrant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipė-\ndą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad\nLietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją.
Memoran-\ndumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreipė dėmesį\nį Lietuvos valstybės pripažinimo problemą – pirmą kartą Lietuvos dele-\ngacija tarėsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veikė svarbiausiame\ntarptautiniame forume, kurdama sąlygas nepriklausomybei.
Delegacija\nbuvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu da-\nrant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipė-\ndą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad\nLietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją.
Versalio sistemoje\nLietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m. pradžioje\nprasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai\ndelegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferenci-\njos ir veikė kuluaruose.
Memoran- dumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreipė dėmesį į Lietuvos valstybės pripažinimo problemą – pirmą kartą Lietuvos dele- gacija tarėsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veikė svarbiausiame tarptautiniame forume, kurdama sąlygas nepriklausomybei. Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu da- rant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipė- dą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją. Delegacija įrodinėjo, kad Lietuva nenori priklausyti nei Lenkijai, nei Rusijai, kad yra istorinė valstybė, ieškojo draugų ir sąjungininkų, tarėsi su estais ir latviais, lenkais, bandė brėžti savo sienas įtraukdama ir Suvalkų trikampį, dirbo informacinį propagandinį darbą.