Santrauka
Lietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m. pradžioje prasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai delegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos ir veikė kuluaruose. Memorandumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreipė dėmesį į Lietuvos valstybės pripažinimo problemą – pirmą kartą Lietuvos delegacija tarėsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veikė svarbiausiame tarptautiniame forume, kurdama. Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu darant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos veikė kuluaruose, nes Lietuva nebuvo juridinė 1919 m. prasidėjusios konferencijos dalyvė. |
| t-002 Lietuvos delegacijai prie Paryžiaus taikos konferencijos vadovavo Augustinas Voldemaras. |
| t-003 Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos memorandumais, straipsniais ir pasisakymais kėlė Lietuvos pripažinimo problemą. |
| t-004 Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos veikė kuluaruose, nes Lietuva nebuvo juridinė 1919 m. prasidėjusios konferencijos dalyvė. |
| t-005 Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos buvo instruktuota siekti išėjimo į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją. |
| t-006 Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos veikė kuluaruose, nes Lietuva nebuvo juridinė konferencijos dalyvė. |
| t-007 Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos veikė Lietuvos vardu ir kėlė valstybės pripažinimo problemą. |