Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
3 teiginiai3 įrašai5 ryšiai
Būtent šią tradiciją šiandien priskiriame vadinamiesiems „senalietuviams“, kuriems XIX–XX a. Remiantis tokia lenkiška Lietuvos samprata, Lietuvos Respublika buvo vadinama „Kauno Lietuva“, o žemaičių tarmė – lietuvių kalba. Lietuva po 1795 m. prijungimo prie Rusijos nepriklausomybę atkūrė 1918–1919 m. ir sukūrė valstybę, besirėmusią naujais demokratiniais ir nacionaliniais pagrindais – Lietuvos Respubliką.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
XIX–XX a. sandūroje „jaunalietuviai“ ėmė oponuoti „senalietuviams“ ir po poros dešimtmečių sukūrė Lietuvos Respubliką.
Būtent šią tradiciją šiandien priskiriame vadinamiesiems „senalietuviams“, kuriems XIX–XX a. sandūroje pradėjo oponuoti „jaunalietuviai“, po poros dešimtmečių sukūrę Lietuvos Respubliką.
Remiantis tokia lenkiška Lietuvos samprata, Lietuvos Respublika buvo vadinama „Kauno Lietuva“, o žemaičių tarmė – lietuvių kalba.
Remiantis tokia lenkiška Lietuvos samprata, Lietuvos Respublika buvo vadinama „Kauno Lietuva“, o žemaičių tarmė – lietuvių kalba.
Lenkijos ir Lietuvos konflikto dėl Vilniaus metu, kai Vilniaus krašte buvo suformuota „Vidurinė Lietuva“.
Lenkijos ir Lietuvos konflikto dėl Vilniaus metu, kai Vilniaus krašte buvo suformuota „Vidurinė Lietuva“. Remiantis tokia lenkiška Lietuvos samprata, Lietuvos Respublika buvo vadinama „Kauno Lietuva“, o žemaičių tarmė – lietuvių kalba. „Vidurinės Lietuvos“ prasmę galima suvokti tik turint omenyje, jog į rytus nuo jos senosios rusėniškosios LDK žemės vadinamos „Minsko“, arba „rusėnų“, Lietuva.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 3 | 3 |