Vaito, burmistrų, miesto tarybos narių, šuolininkų ir Vilniaus ma gistrato raštininkų namai ir butai kartą ir visiems laikams bu vo atleisti nuo bet kokios nakvynės ir apsistojimo prievolės.
Ponų Tarybos seime karalius leido bajorams rinkti delegatus, kurie vėliau sudarė antruosius lietuvių tautos reprezentavimo rūmus.
Didikai suvažiavo į Alšėnus pas kunigaikštį Jurgį ir vienbalsiai nutarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šeimininku rinkti Jogailos sūnų karalaitį Kazimierą.
1560 m. Vilniuje vykusiame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Tarybos seime, kaip aprašyta Michał Baliński veikale.
Bychovco kronikoje aprašytas įvykis; šaltinis nurodo vienbalsį nutarimą, tačiau datos nepateikia.
Vaito, burmistrų, miesto tarybos narių, šuolininkų ir Vilniaus magistrato raštininkų namai ir butai kartą ir visiems laikams buvo atleisti nuo bet kokios nakvynės ir apsistojimo prievolės. O svarbiausia, jog 1560 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Tarybos seime, vykusiame Vilniuje, karalius leido bajorams rinkti delegatus, kurie vėliau sudarė antruosius lietuvių tautos reprezentavimo rūmus. Ir magistratas, keleliais metais vėliau, gavo teisę pasiųsti du arba tris patarėjus į visus didžiuosius seimus, vykstančius Karalystėje arba Lietuvoje.
Čia paminėtos tik kelios, istoriografijoje mažiau žinomos Ponų tarybos sueigos, kurios rodo, kad tie patys terminai buvo vartojami skirtingos apimties forumams apibūdinti. Kazimiero laikais, valdovui nuolat nereziduojant LDK, suvažiavimai apskritai tampa universalia valdymo organizacijos dalimi. Skirtingai nuo Vytauto laikų, kai didikai kur kas dažniau būdavo kartu su valdovu, XV a. antroje pusėje jie didžiąją laiko dalį praleisdavo savo tėvonijose, todėl į tarybos posėdžius suvažiuodavo iš anksto numatytu laiku
XIV-XV a. egzistavo neformalios Didžiojo kunigaikščio ir kilmingųjų politinės struktūros: kasdienė dvaro taryba ir platesnis kilmingųjų suvažiavimas valdovo dvare. Laikui bėgant šios struktūros patyrė reikšmingas transformacijas: kasdienė dvaro taryba Vytauto laikais tapo institucine Didžiojo kunigaikščio taryba, o nuolat šalyje nerezidavusio Kazimiero Jogailaičio valdymo metu virto Ponų taryba.
Visi tie didikai suvažiavo į Alšėnus pas kunigaikštį Jurgį ir vienbalsiai nutarė rinkti Didžiosios Kunigaikš tystės šeimininku Jogailos sūnų karalaitį Kazimierą l0, Lietuvos žemės tėvonį.
Visi tie didikai suvažiavo į Alšėnus pas kunigaikštį Jurgį ir vienbalsiai nutarė rinkti Didžiosios Kunigaikštystės šeimininku Jogailos sūnų karalaitį Kazimierą l0, Lietuvos žemės tėvonį
Karalius, sunkios ligos kamuojamas ir nežinodamas, ko griebtis, sušaukė pas save Tarybos ponus ir savo etmoną poną Stanislovą Petravičių Kišką, ir savo favoritą rūmų maršalą kuni gaikštį Mykolą Glinskį, perdavė į jų rankas visus sa vuosius valdovo ir.
Karalius, sunkios ligos kamuojamas ir nežinodamas, ko griebtis, sušaukė pas save Tarybos ponus ir savo etmoną poną Stanislovą Petravičių Kišką, ir savo favoritą rūmų maršalą kunigaikštį Mykolą Glinskį, perdavė į jų rankas visus savuosius valdovo ir valstybės reikalus, o save liepė neštuvais nugabenti į Vilnių6; Ponų Taryba, ir etmonas. ir maršalas kunigaikštis Mykolas Glinskis su visais žmonėmis pasiliko Lydoje.
Išgirdę apie tai tikrą žinią, didysis kunigaikštis Ka zimieras ir Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba skubiai siunčia su kariuomene Joną Goštautą, kurį, įke liant Kazimierą į sostą, buvo paskyrę didžiojo kuni gaikščio globėju, nes kunigaikštis Kazimieras.
Išgirdę apie tai tikrą žinią, didysis kunigaikštis Kazimieras ir Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba skubiai siunčia su kariuomene Joną Goštautą, kurį, įkeliant Kazimierą į sostą, buvo paskyrę didžiojo kunigaikščio globėju, nes kunigaikštis Kazimieras dar buvo mažametis.