Lenkijos-Lietuvos valstybė

Santrauka

Lenkijos-Lietuvos valstybė įvadiniame straipsnyje minima kaip politinis darinys, kuris po trečiojo padalijimo neteko nepriklausomybės.

Pavadinimai šaltiniuose

• Lenkijos-Lietuvos valstybė

Kas tai

Politinė valstybė / politinis darinys.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Įvadiniame straipsnyje Lenkijos-Lietuvos valstybė apibūdinama kaip po trečiojo padalijimo 1795 m. netekusi nepriklausomybės ir atsidūrusi Rusijos, Prūsijos bei Austrijos imperijų valdžioje. global_id t-188043 teiginio_tipas faktas sudarymo_pagrindimas Teiginys gramatiškai pilnas ir tiksliai perteikia citatos faktą apie 1795 m. padalijimo pasekmes. Nepridėta papildomos politinės interpretacijos. susije_objektai mentioned_place: Austrija; mentioned_place: Prūsija; mentioned_place: Europa; llm_object: Austrija; llm_object: Prūsija semantiniai_rysiai Lenkijos-Lietuvos valstybė priklausė Prūsija; Lenkijos-Lietuvos valstybė priklausė Austrija temporaliniai_duomenys priklausymo laikotarpis: 1795 m. temporalinis_paaiskinimas Ši data taikoma santykiui „Lenkijos-Lietuvos valstybė priklausė Austrija“, o ne visam objekto laikotarpiui. Ši data taikoma santykiui „Lenkijos-Lietuvos valstybė priklausė Prūsija“, o ne visam objekto laikotarpiui. temporalinis_llm_pakomentavimas Teiginys gramatiškai pilnas ir tiksliai perteikia citatos faktą apie 1795 m. padalijimo pasekmes. Nepridėta papildomos politinės interpretacijos.		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Gilinantis į tau­ tos ir asmenybės savitumą, išskirtinumą, atkreiptas dėmesys į atskirų tautų kalbas, papročius, tautosaką, mitologiją - visą etninę kultūrą, kuri klasicizme buvo ignoruojama arba tiesiog niekinama kaip tamsios, politiniame ir kultūriniame valstybės gyvenime, nedalyvaujančios liaudies kultūra. Sis judėjimas su­ stiprino domėjimąsi kalbotyra ir tiesiog pagimdė etnologijos (tautosakos, etnografijos, mitologijos ir pan.) mokslus, o pro­ fesinėje kultūroje (ypač literatūroje, muzikoje, vaizduojama­ jame mene) įtvirtino naują romantizmo kryptį. Šie Europoje vykstantys audringi socialinio, politinio ir kul­ tūrinio gyvenimo procesai negalėjo neveikti ir Lenkijos-Lie­ tuvos valstybės, kuri po trečiojo padalijimo (1795 m.) visiškai neteko nepriklausomybės ir priklausė Rusijos, Prūsijos ir Aust­ rijos imperijoms.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

• Lenkijos-Lietuvos valstybė priklause Austrija
• Lenkijos-Lietuvos valstybė priklause Prūsija