t-001vidutinis
Įvadiniame straipsnyje Lenkijos-Lietuvos valstybė apibūdinama kaip po trečiojo padalijimo 1795 m. netekusi nepriklausomybės ir atsidūrusi Rusijos, Prūsijos bei Austrijos imperijų valdžioje.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Gilinantis į tau\ntos ir asmenybės savitumą, išskirtinumą, atkreiptas dėmesys į\natskirų tautų kalbas, papročius, tautosaką, mitologiją - visą\netninę kultūrą, kuri klasicizme buvo ignoruojama arba tiesiog\nniekinama kaip tamsios, politiniame ir kultūriniame valstybės\ngyvenime, nedalyvaujančios liaudies kultūra. Sis judėjimas su\nstiprino domėjimąsi kalbotyra ir tiesiog pagimdė etnologijos\n(tautosakos, etnografijos, mitologijos ir pan.) mokslus, o pro\nfesinėje kultūroje (ypač literatūroje, muzikoje, vaizduojama\njame mene) įtvirtino naują romantizmo kryptį.\nŠie Europoje vykstantys audringi socialinio, politinio ir kul\ntūrinio gyvenimo procesai negalėjo neveikti ir Lenkijos-Lie\ntuvos valstybės, kuri po trečiojo padalijimo (1795 m.) visiškai\nneteko nepriklausomybės ir priklausė Rusijos, Prūsijos ir Aust\nrijos imperijoms.