t-001vidutinis
Įvadiniame straipsnyje Lenkijos-Lietuvos valstybė apibūdinama kaip po trečiojo padalijimo 1795 m. netekusi nepriklausomybės ir atsidūrusi Rusijos, Prūsijos bei Austrijos imperijų valdžioje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 16
Gilinantis į tautos ir asmenybės savitumą, išskirtinumą, atkreiptas dėmesys į atskirų tautų kalbas, papročius, tautosaką, mitologiją - visą etninę kultūrą, kuri klasicizme buvo ignoruojama arba tiesiog niekinama kaip tamsios, politiniame ir kultūriniame valstybės gyvenime, nedalyvaujančios liaudies kultūra. Sis judėjimas sustiprino domėjimąsi kalbotyra ir tiesiog pagimdė etnologijos (tautosakos, etnografijos, mitologijos ir pan.) mokslus, o profesinėje kultūroje (ypač literatūroje, muzikoje, vaizduojamajame mene) įtvirtino naują romantizmo kryptį. Šie Europoje vykstantys audringi socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo procesai negalėjo neveikti ir Lenkijos-Lietuvos valstybės, kuri po trečiojo padalijimo (1795 m.) visiškai neteko nepriklausomybės ir priklausė Rusijos, Prūsijos ir Austrijos imperijoms.