Kujavai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Vėliau, laikui bėgant, slavų gentys, vienos i*š labiausiai civilizuotų, nes gyveno Dnestro žemupyje ir nuo seno turėjo ryšių su graikais, Juodosios jūros pakrančių kolonistais, vadinamais tiritais, vadintos Antae, o Nestoro pavadintos tiverais, tiverėnais, be to, gausios gyventojų skaičiumi, išplėtė savo gyvenvietes prie Dnepro, ypač jo vidurupyje; iš čia kilo įvairiai pavadintos slavų, polianų, suličių, severianų ir kitų gentys. Tie, kurie apsigyveno Chue, slaviškai vadinamo Kuje, miesto apylinkėse, vadinosi kujavais1. Iš tiesų truputį vėliau jie iškeliavo Vyslos žemupio link ir įsikūrė jos kairiojoje pakrantėje, dar ir šiandien, žinomoje Kujavijoje, nepalikdami prie Dnepro net savo pavadinimo pėdsakų.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

VII—VIII a. Kulmo žemė, užimta kujavų ir mozūrų, tapo lenkų kunigaikščių valda.