Krymo totorių orda, Ivano Vasiljevičiaus pakurstyta, ėmė puldinėti žemes, paklūstančias Aleksandro skeptrui, ir kilo grėsmė Kijevui. Aplink miestą su savo palyda palapinėse klajojo Šach Achmedas, o Krymo ir Nogajaus ordos pasiuntiniai už Vilniaus sienų lū kuriavo karaliaus45. Tačiau neilga buvo karaliaus vieš nagė šioje pilyje, kadangi, vos dienai praėjus, pakeliui piešdami ir degindami, prie Lydos prisiartino Krymo cha no sūnūs su 20 000 totorių.
Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44. Tarp Aleksandro ir jo uošvio vyko nuolatinės rietenos. Krymo totorių orda, Ivano Vasiljevičiaus pakurstyta, ėmė puldinėti žemes, paklūstančias Aleksandro skeptrui, ir kilo grėsmė Kijevui.
Tad paskubomis susirinko 10 000 bajorų, kareivių ir ginkluotų žmonių, kuriuos į kovą su priešais vedė narsus, bet pasipūtęs, Glinskis. Gausūs Krymo ordos karių būriai susirėmė su mūsiškiais ties Kłecku, ir lemtinga Lietuvos pergalė, pasiekta 1506 metų rugpjūtį, ir ateityje užkirto šiems azijiečiams kelią į artimiausias šios valstybės vaivadijų sostines47. Ši trokštama žinia jau merdintį Aleksandrą pasiekė Vilniuje.
Miechovita, Bielskis, o ypač Strijkovskis savo metraščiuose, supykę už karaliaus Aleksandro gydymą Vilniuje, kuris vos neužduso per ilgai laikomas stiprių žolių garo vonioje, savo metraščiuose vadino jį 233 ## Puslapis 250 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS banga vėl plūstelėjo į Lietuvą, karalius Aleksandras, nors ir nusilpęs, kad sutaikytų susipykusius bajorus su Glinskiu, savo numylėtiniu, ir paakintų juos atremti pagonis, pajudėjo iš Vilniaus į Lydą. Tačiau neilga buvo karaliaus viešnagė šioje pilyje, kadangi, vos dienai praėjus, pakeliui piešdami ir degindami, prie Lydos prisiartino Krymo chano sūnūs su 20 000 totorių. Kilo didelis pavojus karaliaus saugumui, tad Aleksandras, ponų patarimu, kariuomenei vadovauti pavedęs etmonui Kiškai ir kunigaikščiui Glinskiui, pats galutinai paliegęs lektikoje buvo nugabentas į Vilnių.
Atrodo, kad tais metais buvo pataisytos ir Žemutinės pilies sienos, daugelyje vietų pakrypusios ir suskilusios, be to, išaugo panašūs ir erdvūs 232 ## Puslapis 249 III KNYGA mediniai rūmai, tikriausiai, skirti karaliaus ir Elenos buveinei*. Po tokių sostinės apsaugos priemonių karalius, į Vilnių atvykęs iš Liublino seimo, ėmėsi reikalų su totoriais. Aplink miestą su savo palyda palapinėse klajojo Šach Achmedas, o Krymo ir Nogajaus ordos pasiuntiniai už Vilniaus sienų lūkuriavo karaliaus45.