Graikai, romėnai, skandinavai ir slavų kiltys

Santrauka

Narbutas mirusiųjų kūnų deginimą Lietuvoje siejo su graikų, romėnų, skandinavų ir kai kurių slavų kilčių papročiais.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas mirusiųjų kūnų deginimą Lietuvoje siejo su graikų, romėnų, skandinavų ir kai kurių slavų kilčių papročiais. global_id t-189516		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas mirusiųjų kūnų deginimą Lietuvoje siejo su graikų, romėnų, skandinavų ir kai kurių slavų kilčių papročiais.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Kai kada tarnai, arkliai, šunys, saka­ lai buvo gyvi laidojami su didiku jo kape; dažniau eidavo ant 364

Puslapis 364

uždegto laužo, kadangi turtingųjų kūnai būdavo deginami. Deginti mirusiųjų kūnus buvo įprasta sekant graikų, ro­ mėnų, skandinavų ’ ir kai kurių slavų kilčių papročiu. Šis pa­ protys, kurio užuomazga kilusi iš indų, lietuvių buvo apribo­ tas tiek, kad paskutiniais stabmeldystės amžiais taikytas tik žymesniems žmonėms laidoti.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai