Grupė

Edukacinė Komisija

13 teiginių11 įrašų5 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Tautinė edukacinė komisija, trumpiau Edukacinė komisija (lenk. Komisja Edukacji Narodowej) – Abiejų Tautų Respublikos už švietimo sistemą atsakinga institucija, įsteigta 1773 m. spalio 14 d., po to, kai buvo panaikintas Jėzuitų ordinas, valdęs didžiąją dalį Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokyklų. Vadinama pirmąja pasaulietine švietimo ministerija pasaulyje.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Edukacinė Komisija – 1773 m. įkurta pirmoji Europoje švietimo ministerijos tipo įstaiga, siekusi perimti panaikinto Jėzuitų ordino švietimo sistemą ir kurti vientisą švietimo tinklą. Jos pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis, o veikla buvo susijusi su Lietuvos provincijos švietimo pertvarka. 1776 m. panaikinus Dalomąsias Komisijas, jų valdyti turtai buvo pavesti Edukacinei Komisijai, taip sustiprinant jos administracines ir materialines galimybes. Komisija sumodernino ir supasaulietino mokymo programą: greta rašymo bei skaičiavimo į ją įtraukė bendrojo lavinimo, praktinių žemės ūkio ir amatų įgūdžių, gamtos bei tiksliųjų mokslų disciplinas. Šaltiniuose jos veikla vertinama kaip reikšminga Europos švietimo istorijos naujovė – pirmasis atvejis, kai švietimą perėmė valstybė, nors kartu pabrėžiama, kad Komisijos veikla sulaukė pagyrimo, priešingai nei ankstesnė jėzuitų veikla.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Edukacinės komisijos įkūrimasPijarų ordinasVyriausioji Lietuvos MokyklaLenkijaLietuvaEdukacinė Komisija

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Struktūra
  • Įkurta 1773 m.; pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Apibūdinama kaip pirmoji Europoje švietimo ministerijos tipo įstaiga.
  • Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio 2013 m. veikale; taip pat Alfredo Bumblausko šaltinyje.
TikslaiŠaltinių nesutarimas
  • Perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą ir sukurti vientisą švietimo sistemą.
  • A. Šapokos redaguotoje istorijoje Edukacinės komisijos idėja vertinama kaip pirmasis Europoje atvejis, kai valstybė perėmė švietimą.
  • Tikslai nurodyti 2013 m. Lietuvos istorijoje ir Alfredo Bumblausko šaltinyje, aprašant 1773 m. įkurtą komisiją.
  • Tai šaltinio autoriaus vertinimas, pateiktas 1936 m. Lietuvos istorijoje, kalbant apie paskutiniaisiais Respublikos metais vykdytas reformas.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Tvarkė Lietuvos provincijos švietimą, sumodernino ir supasaulietino mokymo programą, įvedė privalomą rašymą ir skaičiavimą, bendrojo lavinimo elementus jungė su praktinių žemės ūkio ir amatų įgūdžių ugdymu, įvedė gamtos ir tiksliųjų mokslų disciplinas.
  • 1776 m. panaikinus Dalomąsias komisijas, jų turtai buvo pavesti Edukacinei komisijai.
  • Michałas Balińskis Edukacinės komisijos veiklą vertino palankiai ir gyrė ją, priešingai nei XVII–XVIII a. jėzuitų ordino veiklą.
  • Veikla aprašyta 2013 m. Lietuvos istorijoje, kalbant apie Edukacinės komisijos reformas.
  • A. Šapokos redaguotoje 1936 m. Lietuvos istorijoje aprašoma 1776 m. situacija.
  • Tai autoriaus vertinimas, pateiktas Michało Balińskio 2007 m. Vilniaus miesto istorijoje, aprašant jo požiūrį į Vilniaus akademijos istoriją.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-011vidutinis

Edukacinė komisija įkurta 1773 m.; jos pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis.

Įrodymai (1)
t-207504vidutinis

1773 m. įkurta Edukacinė komisija buvo pirmoji Europoje švietimo ministerijos tipo įstaiga.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija

Reikšmingiausias įvykis – Edukacinės komisijos (pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis) įkūrimas 1773 metais. Tai buvo pirmoji Europoje švietimo ministerijos tipo įstaiga, turėjusi perimti panaikinto Jėzuitų ordino švietimo sistemą ir ją išlaikiusius dvarus.
t-003vidutinis

Edukacinė Komisija buvo laikoma pirmu Europoje atveju, kai švietimą perėmė valstybė.

Įrodymai (1)
t-009vidutinis

Edukacinė komisija sumodernino ir supasaulietino mokymo programą, įvesdama gamtos ir tiksliųjų mokslų disciplinas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos provincijos švietimą tvarkė reformuotas Vilniaus universitetas. Edukacinė komisija sumodernino ir supasaulietino mokymo programą (įvedė privalomą rašymą ir skaičiavimą, bendrojo lavinimo elementus ėmė jungti su praktinių žemės ūkio, amatų įgūdžių ugdymu), įvedė gamtos ir tiksliųjų mokslų disciplinas. Esminių permainų įvyko Vilniaus universiteto mokslo ir studijų srityse.
t-012vidutinis

A. Šapokos redaguotoje istorijoje Edukacinė Komisija vertinama kaip pirmas Europoje atvejis, kai švietimą perėmė valstybė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tad paskutiniaisiais Respublikos gyvenimo metais padarytosios reformos buvo jaunosios kartos darbas. Edukacinės Komisijos idėja buvo tikrai vykusi: tai buvo iš viso pirmas atsitikimas Europoj, kad švietimą paėmė į savo žinią pati valstybė. Iš to būtų galėję išeiti nemaža naudos, jei žmonės, kurie stovėjo prie to darbo, būtų buvę sąžiningesni.
t-004vidutinis

1776 m. panaikinus Dalomąsias Komisijas, visi jų valdyti turtai buvo pavesti Edukacinei Komisijai.

Įrodymai (1)
t-007aukstas

Edukacinė Komisija buvo įkurta kaip bendra Lietuvos ir Lenkijos institucija.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (13 teiginiai, 11 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas