Santrauka
Dusburgietis bando pateikti savotišką karų prieš prūsus genealogiją, pažymėdamas, kad prieš juos jau esąs kariavęs Julijus Cezaris, vėliau — Švedijos feodalai ir kt., kad į tai buvę nukreiptos vyskupo Kristijono bei Dobrynės brolių pastangos, tačiau prūsai. Dusburgietis teigia, kad „Pranešime…“ kalbama apie pagonių brovimąsi į Mazovijos kunigaikščio Konrado valdas, apie Dobrynės brolius, apie tai, kaip buvo pakviestas Vokiečių ordinas, o Kulmo žemė užrašyta broliams, apie Prūsijos atskirų žemių (iki Sembos) nukariavimą, apie. Dusburgietis teigia, kad apie Kristaus karių ordino brolius Kai šis kunigaikštis, matydamas savo žemę taip negailestingai varginamą, pagaliau suprato, kad ji pati viena neįstengs apsiginti, jis, Prūsijos žemės vyskupo Kristijono ir kai kurių savo didikų patariamas, savo žemei ginti.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 „Pranešime...“ Dobrynės broliai minimi greta pagonių brovimosi į Konrado valdas, Vokiečių ordino pakvietimo ir Sventopelko, Lietuvos bei prūsų bendros kovos. |
| t-002 Dusburgietis Dobrynės brolius, vadintus Kristaus kariais, priskyrė prie ankstesnių kovotojų prieš prūsus. |
| t-003 Dusburgiečio pasakojimas apie Kristaus brolių, vėliau vadintų Dobrynės ordinu, įkūrimą paremtas Hohenlohės pranešimu. |
| t-004 Kristaus karių ordino broliai buvo burti žemei ginti Prūsijos vyskupo Kristijono ir didikų patariamo kunigaikščio iniciatyva. |
| t-005 Dusburgietis Dobrynės brolių pastangas įtraukė į ankstesnių karų prieš prūsus genealogiją. |
| t-006 1235 m. Dobrynės ordinas susijungė su kryžiuočiais. |
| t-007 Iki 1237 metų Konradas perdavė Drohičiną magistrui Henrikui ir jo vienuoliams, Dobrynės riteriams. |