Grupė

Aušrininkai

6 teiginiai3 įrašai2 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Aušrininkai – Lietuvos socialistinės moksleivijos organizacija.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Aušrininkai – Lietuvos tautinio atgimimo veikėjų grupė, siejama su romantiniu tautinės istorijos supratimu. Iki nepriklausomybės metų jie tęsė Simono Daukanto pradėtą tautinį ir istorinį palikimą, išlaikydami jo suformuotą kryptį. Šis judėjimas rėmėsi praeities reikšmės iškėlimu ir tautinės savimonės stiprinimu, o aušrininkai šią nuostatą perėmė bei plėtojo kaip savo veiklos pagrindą. Išskirtina, kad tautinio atgimimo veikėjai, ypač aušrininkai, atsigręžė į Vytautą, todėl Lietuvos istorijos asmenybės ir valstybingumo atmintis tapo svarbia jų dėmesio dalimi. Vis dėlto pateikti šaltiniai nenurodo tikslios grupės susikūrimo datos, konkrečios veiklos vietos ar išsamesnio vaidmens nepriklausomybės atkūrimo procese, todėl objekto apibūdinimas išlieka ribotas.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Aušrininkų organizacijaLietuvaAušrininkai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Plačiai naudojo M. Balinskio ir J. I. Kraševskio kūrybinį palikimą apie Vilniaus ir urbanistinės Lietuvos istoriją.
  • Atsigręžė į Vytautą.
  • Taip aprašyta Michało Balińskio veikale „Vilniaus miesto istorija“ (2007 m.).
  • Alfredas Bumblauskas veikale „LDK ir jos tradicija“ tautinio atgimimo veikėjų, ypač aušrininkų, veiklą taip aprašo; šaltinio pateiktoje ištraukoje laikas nenurodytas.
Tikslai
  • Sekė Simono Daukanto tautinės ir istorinės tradicijos kryptimi.
  • Zenonas Ivinskis 1978 m. veikale juos apibūdina kaip romantiškai nusiteikusius aušrininkus, sekusius šiuo nusistatymu iki nepriklausomybės metų.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Aušrininkai siejami su Simono Daukanto pradėto tautinio ir istorinio palikimo tęsiniu iki nepriklausomybės metų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tokį nusistatymą jau su kaupu buvo vykdęs mūsų pirmasis ir po savo mirties išpopuliarėjęs Lietuvos istorikas Simonas Daukantas. Per eilę dešimtmečių iki pat nepriklausomybės metų tuo šūkiu pasekė Lietuvoje ir mūsų romantiškai nusiteikusieji aušrininkai ir jų tautinio palikimo tęsėjai.
t-002vidutinis

Aušrininkai plačiai naudojosi M. Balinskio ir J. I. Kraševskio kūrybiniu palikimu apie Vilniaus ir urbanistinės Lietuvos istoriją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kraševskio Vilniaus istorijos pasitarnavo Lietuvos istoriografijai ne tik gausia faktine medžiaga, bet ir palankumu lietuvių tautai, nepaisant jų istorinio-geografinio, o ne nacionalinio, tautos supratimo". Apskritai šios asmenybės stovėjo prie Vilniaus ir urbanistinės Lietuvos istorijos ištakų, jų kūrybinį palikimą plačiai naudojo lietuvių nacionalinio judėjimo dalyviai - aušrininkai. Nors M.
t-003vidutinis

Aušrininkai plačiai naudojo Vilniaus ir urbanistinės Lietuvos istorijos ištakose stovėjusių asmenybių kūrybinį palikimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kraševskio Vilniaus istorijos pasitarnavo Lietuvos istoriografijai ne tik gausia faktine medžiaga, bet ir palankumu lietuvių tautai, nepaisant jų istorinio-geografinio, o ne nacionalinio, tautos supratimo". Apskritai šios asmenybės stovėjo prie Vilniaus ir urbanistinės Lietuvos istorijos ištakų, jų kūrybinį palikimą plačiai naudojo lietuvių nacionalinio judėjimo dalyviai - aušrininkai. Nors M.
t-004vidutinis

Aušrininkai Lietuvoje sekė Simono Daukanto vykdytu romantiniu tautinės istorijos nusistatymu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tokį nusistatymą jau su kaupu buvo vykdęs mūsų pirmasis ir po savo mirties išpopuliarėjęs Lietuvos istorikas Simonas Daukantas. Per eilę dešimtmečių iki pat nepriklausomybės metų tuo šūkiu pasekė Lietuvoje ir mūsų romantiškai nusiteikusieji aušrininkai ir jų tautinio palikimo tęsėjai.
t-005vidutinis

Aušrininkai ir jų tautinio palikimo tęsėjai iki nepriklausomybės metų sekė Simono Daukanto istoriniu nusistatymu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tokį nusistatymą jau su kaupu buvo vykdęs mūsų pirmasis ir po savo mirties išpopuliarėjęs Lietuvos istorikas Simonas Daukantas. Per eilę dešimtmečių iki pat nepriklausomybės metų tuo šūkiu pasekė Lietuvoje ir mūsų romantiškai nusiteikusieji aušrininkai ir jų tautinio palikimo tęsėjai.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—31
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—21
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—11