Santrauka
Negalėjo didysis kunigaikštis atvirame mūšio lauke drąsiai stoti prieš daug pajėgesnį priešą, tad sumaniai įtvirtinęs įgulas abiejose pilyse ir mieste, pats už ėmė Vilniaus miškingas apylinkes, kad užkirstų visus ke lius užpuolikams gabentis maistą ir. Iš stovėjo jis tris savaites ir dvi dienas prie Vilniaus pilių be paliovos treškindamas sienas ir bokštus, bet negalėjo jų užimti dėl didelių griovių ir perkasų aplink tvirtovę ir dėl Vytauto sumanumo mūšio lauke. • — 137 Puslapis 154 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS tarp miesto gyventojų, mat nemažą dalį miestiečių sudarė rusinai ir rusų vienuoliai, žmonių vadinami „čiornais”, tie, kurie nuo Gedimino laikų, kaip matėme, turėjo savo vie nuolyną.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1394 metų Vilniaus apgultyje didysis kunigaikštis įtvirtino įgulas abiejose pilyse ir mieste. |
| t-002 1394 m. Švitrigaila mėgino užimti Vilnių, įkalbėdamas vienuolius padegti du medinius bokštus puolimo metu. |
| t-003 1394 m. magistras tris savaites ir dvi dienas daužė Vilniaus pilių sienas ir bokštus, bet pilių neužėmė dėl griovių ir perkasų. |