1394 metų Vilniaus apgultyje didysis kunigaikštis įtvirtino įgulas abiejose pilyse ir mieste.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 153
Matydamas šitai, lietuvių vadas dingo kryžiuočiams iš akių, o magistras su visa kariauna patraukė į Vilnių. Negalėjo didysis kunigaikštis atvirame mūšio lauke drąsiai stoti prieš daug pajėgesnį priešą, tad sumaniai įtvirtinęs įgulas abiejose pilyse ir mieste, pats užėmė Vilniaus miškingas apylinkes, kad užkirstų visus kelius užpuolikams gabentis maistą ir užkamuotų priešą nuolat gresiančiais pavojais. Ir vos tik magistras prie Vilniaus įsirengė stovyklą, bemat turėjo siųsti keturis pulkus apsaugoti daliniams, išleistiems parūpinti maisto.
1394 m. Švitrigaila mėgino užimti Vilnių, įkalbėdamas vienuolius padegti du medinius bokštus puolimo metu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 153-154
— • — 137 ## Puslapis 154 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS tarp miesto gyventojų, mat nemažą dalį miestiečių sudarė rusinai ir rusų vienuoliai, žmonių vadinami „čiornais", tie, kurie nuo Gedimino laikų, kaip matėme, turėjo savo vienuolyną. Tad pasiuntęs vieną iš saviškių, kuris apsukriai sugebėjo prasigauti į pilis, įkalbėjo tuos „čiornus", kad padegtų du medinius bokštus tuo metu, kai jis pradės ataką; manė taip lengviau užimsiąs tvirtovę. Tačiau veltui Švitrigaila ėmėsi tos suktybės; mat vienas vienuolis, kuriam buvo patikėta paslaptis, ją išdavė pilies įgulos vadui, tad ir šį kartą visos pastangos užimti Vilnių nuėjo perniek, o Švitrigaila su didžiuoju magistru turėjo nutraukti apgultį54.
1394 m. magistras tris savaites ir dvi dienas daužė Vilniaus pilių sienas ir bokštus, bet pilių neužėmė dėl griovių ir perkasų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 153
Tačiau šis tiek netikėtas, tiek sėkmingas susirėmimas magistrui nuėjo perniek. Išstovėjo jis tris savaites ir dvi dienas prie Vilniaus pilių be paliovos treškindamas sienas ir bokštus, bet negalėjo jų užimti dėl didelių griovių ir perkasų aplink tvirtovę ir dėl Vytauto sumanumo mūšio lauke. Pagaliau tokia be naudos apgultis įkyrėjo vokiečiams ir Švitrigailai, kuris, matydamas, jog niekaip negebės įveikti apdairios Vytauto drąsos, sumanė griebtis klastos.