Suburti žmones po karvedžio vėliava ir įspėti apie priešo išsilaipinimą
Suburti žmones žygiui ar puolimui
Teodoras Narbutas, „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.): šaltinis teigia, kad hunų valdovas apie savo vėliavas sutelkė jam pavaldžias tautas ir karinius būrius.
Teodoras Narbutas, „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.): Natangijoje karo laužais būdavo įspėjami žmonės, stodavę po garsių karvedžių vėliavomis, jei priešas išsilaipindavo pakrantėse.
Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ (1985 m.) aprašoma, kad Ragainės broliai su ginklanešiais iškėlė vėliavą ir patraukė prie pilies; prie brolių vėliavos susibūrę žmonės buvo puolimo taikinys.
Karalius Kazimieras sutiko jį su didžia pagarba, ir jis svečiavosi pas karalių dvi savaites, ir pasidavė pats su visu kraštu į karaliaus globą bei prisiekė amžiną vasalo ištikimybę20, ir visi moldavai sudėjo savo vėliavas į karaliaus rankas21.
Tikra tai, kad hunų valdovas apie savo vėliavas sutelkė goiarns pi ¡klausiusias tautas, kurios visos turėjo rytuose jiems pavaldžių ir pasirengusių savo karinių būrių; vien todėl jis galėjo įsakinėti, nes jo rankose buvo savotiški įkaitai.
Natangijoje, būdavo užkuriami karo laužai, kai prireik davo įspėti žmones, kurie stodavo po garsių karvedžių vėliavomis, jei priešas išsilaipindavo pakrantėse.
Šios tvirtovės kalvoje, matomoje per daugelį mylių Sambijos ir 1 Garbe lietuvių kalba reiškia kalną, šlovę, aukštumą, iškilimą. 357 Natangijoje, būdavo užkuriami karo laužai, kai prireikdavo įspėti žmones, kurie stodavo po garsių karvedžių vėliavomis, jei priešas išsilaipindavo pakrantėse. Galbūt žemės aplink Gailgarbį priklausė jo sosto pilyje gyvenusiam kunigaikščiui, be to, buvo vadinamos Rinavos apskritimi
surengę pasalas, Ragainės broliai su savo ginklanešiais iškėlė vėliavą ir patraukė prie šios pilies, o joje tuo metu buvo daug svečių, kurie, smarkiai įniršę dėl šio žygio, pasileido ginkluoti jų persekioti; broliai būtų juos tikriausiai smarkiai sumušę, jeigu nebūtų per anksti išpuolę iš pasalų.