Narbutas rašė, kad Krivių Krivaičio rūmo bokšte stebėta saulė, o metų pradžioje įmūrijama ženklo plytelė rodydavo metus. Narbutas perpasakojo legendą, kad Nemuno orakulas liepė pagaminti 122 plytas su hieroglifais, iš kurių turėjo būti pranašaujami metai. Narbutas rašė, kad dauguma šių plytų dar buvo matoma pietinėje Katedros varpinės pusėje, perstatytoje po 1399 metų gaisro.
Kiti pasakojo, kad, priėjus šį ženklą, žlugs stabmeldystė, ir krikščionys sugriaus šventyklą. Daugumas šių plytų dar matoma pietinėje pusėje Katedros varpinės , kuri nuo pusės primūryta ir perstatyta po 1399 metų gaisro. Nors dabar tos plytos nebenusipelno dėmesio, kaip seniau, tačiau yra pakankamai įrodyta, kad 1387 metais, pirmadienį po Baltojo sekmadienio, buvo 121-oji plyta; tą dieną pakilo pirmoji ranka šventyklai sugriauti“ .