Narbutas rašė, kad Krivių Krivaičio rūmo bokšte stebėta saulė, o metų pradžioje įmūrijama ženklo plytelė rodydavo metus. Narbutas perpasakojo legendą, kad Nemuno orakulas liepė pagaminti 122 plytas su hieroglifais, iš kurių turėjo būti pranašaujami metai. Narbutas rašė, kad dauguma šių plytų dar buvo matoma pietinėje Katedros varpinės pusėje, perstatytoje po 1399 metų gaisro.
To aukuro viduje buvo kambarėlių aukojimo indams ir pana\n271\n\n## Puslapis 271\n\nšiems daiktams laikyti. Prie šventyklos įėjimo buvo Krivių\nKrivaičio - žynių žynio rūmas. Tas rūmas turėjo apvalų bokš\ntą, iš kurio buvo stebimas saulės judėjimas; pagal tą stebėji\nmą aukos deginimas ant aukuro pakopos reiškė pirmąją mė\nnesio dieną, o plytelė su tam tikru ženklu, įmūrijama bokšto\nsienoje metų pradžioje, rodydavo metus.
Senas pasakojimas,\nkuris yra Mitrofano Pinskiečio rusiškame metraštyje, atneša\nžinią, kad, kai kunigaikštis Gerimantas sumanė statyti šią\nšventyklą, jo tėvas Šventaragis dvejus metus prieš tai (1263\nmetais ') siuntė garbingus pasiuntinius pas Nemuno upės ora\nkulą Žemaitijoje, klausdamas, kokia būsianti šventyklos at\neitis. Orakulas žadėjo, kad ji gyvuosianti tol, kol gyva bus\npati stabmeldystė, ir įsakė pagaminti 122 apvalainas plytas\nsu orakulo nurodytais ženklais - hieroglifais; iš jų turėjo būti\nišpranašaujami geri ar prasti metai; paskutinė plyta buvo su\ndvigubo kryžiaus ženklu: tai ji buvo orakulo dovana kuni\ngaikščiui. Tą ženklą panaudojo valstybės herbui .
Kiti pasa kojo, kad, priėjus šį ženklą, žlugs stabmeldystė, ir krikščio nys sugriaus šventyklą. Daugumas šių plytų dar matoma pie tinėje pusėje Katedros varpinės , kuri nuo pusės primūryta ir perstatyta po 1399 metų gaisro. Nors dabar tos plytos ne- benusipelno dėmesio, kaip seniau, tačiau yra pakankamai įro dyta, kad 1387 metais, pirmadienį po Baltojo sekmadienio, buvo 121-oji plyta; tą dieną pakilo pirmoji ranka šventyklai sugriauti“ .