Narbutas rašo, kad senovės prūsų monetas mini kronikininkai, o vėliau kai kurios jų būdavo randamos žemėje, ypač senovės kapuose. Narbutas trečiąją senovės prūsų monetą aprašo kaip plačiojo grašio atmainą su karūnuota moterimi ir raidėmis CESTIANUS.
Senovės prūsų monetas mini kronikininkai, jos dingo, kry\nžiuočių buvo sulydytos ir perkaldintos; vėlesniais laikais kai\nkurios būdavo randamos žemėje, ypač senovės kapuose. Apie\n25 Panašų dalyką Belskis pasakoja savo kronikoje.\n247\n\n## Puslapis 247\n\njas su ypatingu dėmesiu rašo kronikininkas Šiucas26. Anot jo\npaties pastebėjimų, jos buvo arba su dievų atvaizdais, arba su\nužrašais nepažįstamu raštu, kartais lotyniškomis raidėmis.
Trečioji moneta - dar kitoniška tokio plačio jo grašio atmaina, turinti vienoje pusėje karūnuotą karaliene su šiomis dar perskaitomomis raidėmis: CESTIANUS; kitoje pu sėje ant laidotuvinių neštuvų pavaizduotas žmogus tinkleliu už dengtu veidu, o užrašo visai negalima perskaityti. Be to, rasta daug įvairių rūšių monetų, kuriose maža ką buvo galima įskai tyti“. Gaila, kad Siuco kronikos leidėjas nepridėjo tų monetų piešinių, kurių, matyt, būta rankraštyje. Vis dėlto reikėtų sutik ti, kad jos nebuvo susijusios su kuriais nors svetimais kraštais, kadangi čia išvardytos smulkmenos kiekvienam numizmatui yra šito įrodymas. Moterų figūros vaizduoja deives, nes lietuvių gen ties tautos savo šalyse neturėjo karalių ir karalienių tikrąja šio rango prasme.