Santrauka
Narbutas rašo, kad senovės prūsų monetas mini kronikininkai, o vėliau kai kurios jų būdavo randamos žemėje, ypač senovės kapuose. Narbutas trečiąją senovės prūsų monetą aprašo kaip plačiojo grašio atmainą su karūnuota moterimi ir raidėmis CESTIANUS.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas rašo, kad senovės prūsų monetas mini kronikininkai, o vėliau kai kurios jų būdavo randamos žemėje, ypač senovės kapuose.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas trečiąją senovės prūsų monetą aprašo kaip plačiojo grašio atmainą su karūnuota moterimi ir raidėmis CESTIANUS.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas trečiąją senovės prūsų monetą aprašo kaip plačiojo grašio atmainą su karūnuota moterimi ir raidėmis CESTIANUS.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Trečioji moneta - dar kitoniška tokio plačio jo grašio atmaina, turinti vienoje pusėje karūnuotą karaliene su šiomis dar perskaitomomis raidėmis: CESTIANUS; kitoje pu sėje ant laidotuvinių neštuvų pavaizduotas žmogus tinkleliu už dengtu veidu, o užrašo visai negalima perskaityti. Be to, rasta daug įvairių rūšių monetų, kuriose maža ką buvo galima įskai tyti“. Gaila, kad Siuco kronikos leidėjas nepridėjo tų monetų piešinių, kurių, matyt, būta rankraštyje. Vis dėlto reikėtų sutik ti, kad jos nebuvo susijusios su kuriais nors svetimais kraštais, kadangi čia išvardytos smulkmenos kiekvienam numizmatui yra šito įrodymas. Moterų figūros vaizduoja deives, nes lietuvių gen ties tautos savo šalyse neturėjo karalių ir karalienių tikrąja šio rango prasme.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
- Senovės prūsų monetos priklausė Prūsai