Narbutas rašo, kad senovės prūsų monetas mini kronikininkai, o vėliau kai kurios jų būdavo randamos žemėje, ypač senovės kapuose.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 248
Senovės prūsų monetas mini kronikininkai, jos dingo, kryžiuočių buvo sulydytos ir perkaldintos; vėlesniais laikais kai kurios būdavo randamos žemėje, ypač senovės kapuose. Apie 25 Panašų dalyką Belskis pasakoja savo kronikoje. 247 ## Puslapis 247 jas su ypatingu dėmesiu rašo kronikininkas Šiucas26. Anot jo paties pastebėjimų, jos buvo arba su dievų atvaizdais, arba su užrašais nepažįstamu raštu, kartais lotyniškomis raidėmis.
Narbutas trečiąją senovės prūsų monetą aprašo kaip plačiojo grašio atmainą su karūnuota moterimi ir raidėmis CESTIANUS.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 247
Trečioji moneta - dar kitoniška tokio plačiojo grašio atmaina, turinti vienoje pusėje karūnuotą karaliene su šiomis dar perskaitomomis raidėmis: CESTIANUS; kitoje pusėje ant laidotuvinių neštuvų pavaizduotas žmogus tinkleliu uždengtu veidu, o užrašo visai negalima perskaityti. Be to, rasta daug įvairių rūšių monetų, kuriose maža ką buvo galima įskaityti“. Gaila, kad Siuco kronikos leidėjas nepridėjo tų monetų piešinių, kurių, matyt, būta rankraštyje. Vis dėlto reikėtų sutikti, kad jos nebuvo susijusios su kuriais nors svetimais kraštais, kadangi čia išvardytos smulkmenos kiekvienam numizmatui yra šito įrodymas. Moterų figūros vaizduoja deives, nes lietuvių genties tautos savo šalyse neturėjo karalių ir karalienių tikrąja šio rango prasme.
Prūsijoje ir gretimuose kraštuose buvo randama auksinių ir sidabrinių monetų su nežinomais atvaizdais, herbais bei užrašais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 247
Prūsijoje ir gretimuose kraštuose kapuose ir žemėje buvo randamos auksinės bei sidabrinės monetos su nežinomais atvaizdais, herbais ir užrašais. Vienoje plačiojo grašio dydžio monetoje buvo kažkokios karalienės, panašios į seną moterį, atvaizdas; kitoje pusėje buvo ranka su ištiestu delnu; prie tų atvaizdų buvo užrašas nežinomais rašmenimis. Antroji - ortas, beveik talerio dydžio: vienoje pusėje karūna vainikuota karalienė; už galvos horizontali strėlė, priešais veidą ženklas, panašus į Merkurijaus, kaducėjaus pavidalo; viename pakraštyje prie strėlės aiškiai perskaitomas užrašas: T/iCIPORUS; kitame pakraštyje priešais karalienės veidą - užrašas: KRASSIURA.
Trečiojoje monetoje buvo karūnuota karalienė su įrašu „CESTIANUS“, o kitoje pusėje – veidu tinkleliu uždengtas žmogus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 247
Trečioji moneta - dar kitoniška tokio plačiojo grašio atmaina, turinti vienoje pusėje karūnuotą karaliene su šiomis dar perskaitomomis raidėmis: CESTIANUS; kitoje pusėje ant laidotuvinių neštuvų pavaizduotas žmogus tinkleliu uždengtu veidu, o užrašo visai negalima perskaityti. Be to, rasta daug įvairių rūšių monetų, kuriose maža ką buvo galima įskaityti“. Gaila, kad Siuco kronikos leidėjas nepridėjo tų monetų piešinių, kurių, matyt, būta rankraštyje. Vis dėlto reikėtų sutikti, kad jos nebuvo susijusios su kuriais nors svetimais kraštais, kadangi čia išvardytos smulkmenos kiekvienam numizmatui yra šito įrodymas. Moterų figūros vaizduoja deives, nes lietuvių genties tautos savo šalyse neturėjo karalių ir karalienių tikrąja šio rango prasme.