XV amžiuje kursavo lenkiški grašiai, vadinti piorunkomis, kuriuos Kojalavičius skyrė nuo Lietuvoje žinotų auksinių ir sidabrinių perunų. Narbutas piorunkomis vadina Petro iš Kurozvenkų kaldintus lenkiškuosius grašius, kurie, pasak jo, turėjo tik pusę vertės.
Vadinasi, bu\nvo tik Jupiteris, turėjęs antrąją ypatybę*.\nŽinome, kad XV amžiuje kursavo lenkiški grašiai, vadinti\npiorunkomis (Piorunki). Juos mini Kojalavičius24 ir skiria juos\nnuo auksinių ir sidabrinių perunų, arba perkūnų, kurie kadai\nse buvo žinomi Lietuvoje.
Mat tais laikais bajorai, susidėję su žy\ndais, spekuliavo pinigais, ypač lietuviškais. Tasai Petras buvo\nnepaprastai apsukrus ir visoje Lietuvoje supirkinėjo senus pi\nnigus, ypač perkūnus: auksą parduodavo į Olandiją, o baltąjį\nsidabrą perkaldindavo į lenkiškus pinigus, tad buvo pramintas\nPerkūnu iš Kurozvenkų. Jo išmonės lenkiškieji grašiai, turin\ntys vos pusę vertės, buvo praminti piorunkomis25.