daiktas

Piorunkos

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

XV amžiuje kursavo lenkiški grašiai, vadinti piorunkomis, kuriuos Kojalavičius skyrė nuo Lietuvoje žinotų auksinių ir sidabrinių perunų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 247

Vadinasi, bu\nvo tik Jupiteris, turėjęs antrąją ypatybę*.\nŽinome, kad XV amžiuje kursavo lenkiški grašiai, vadinti\npiorunkomis (Piorunki). Juos mini Kojalavičius24 ir skiria juos\nnuo auksinių ir sidabrinių perunų, arba perkūnų, kurie kadai\nse buvo žinomi Lietuvoje.

t-002vidutinis

Narbutas piorunkomis vadina Petro iš Kurozvenkų kaldintus lenkiškuosius grašius, kurie, pasak jo, turėjo tik pusę vertės.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 247

Mat tais laikais bajorai, susidėję su žy\ndais, spekuliavo pinigais, ypač lietuviškais. Tasai Petras buvo\nnepaprastai apsukrus ir visoje Lietuvoje supirkinėjo senus pi\nnigus, ypač perkūnus: auksą parduodavo į Olandiją, o baltąjį\nsidabrą perkaldindavo į lenkiškus pinigus, tad buvo pramintas\nPerkūnu iš Kurozvenkų. Jo išmonės lenkiškieji grašiai, turin\ntys vos pusę vertės, buvo praminti piorunkomis25.