Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Istorinis objektas

Gintaras

12 teiginių14 įrašų2 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Gintaras - vyriškas lietuviškas vardas. Moteriška šio vardo forma - Gintarė. Šiuos vardus turintys žmonės vardadienius švenčia gegužės 14-ąją. Astrologai teigia, kad žmones, kurių vardai Gintaras arba Gintarė globoja mėnulis, o jiems sėkmingiausia savaitės diena yra pirmadienis. Atgimimo metais, devintajame XX amžiaus dešimtmetyje mergaičių ir berniukų, kuriems gimus buvo duodami Gintarės bei Gintaro vardai labai padaugėjo, mat tuo metu gyventojams gintaras siejosi su lietuvybe, gražiai skambėjo ir šie vardai.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Gintaras – sakų klasei priskiriama kieta, blizgi ir skaidri medžiaga, senovėje prilyginta brangakmeniams. Šaltiniuose pasakojama, kad jis buvo renkamas jūroje, seklumose ir pakrantėse, o Abalo saloje surinktą gintarą pardavinėjo gotonai. Lietuvių apeigose gintaras buvo deginamas ant aukurų kartu su gyvuliais, vašku, mira ir kitomis kvapiosiomis aukomis. Jo reikšmę rodo ir išskirtiniai radiniai: 1803 m. prie Gdansko aptiktas 13 svarų gabalas, o 1851 m. netoli Įsruties rastas 2,5 svaro gintaras. Gintaras buvo vadinamas saulės akmeniu ir gamtos mįsle, o senas pasakojimas teigė, kad jo viduje esantys vandens lašai didėja ir mažėja keičiantis mėnuliui.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

ŽemaičiaiBaltijos jūraGintaras
Jie rinko gintarą Abalo saloje; jį pardavinėjo gotonai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) · c-194678

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Medžiagos
  • Priskiriamas sakų klasei.
  • Teodoras Narbutas, remdamasis aprašomomis cheminėmis savybėmis, gintarą priskiria sakų klasei.
FormaŠaltinių nesutarimas
  • Gali būti natūralaus pavidalo, skaidrus, vidinio gyslotumo ir blizgančių žvynelių lūžių.
  • Būna geltonas arba baltas.
  • Gali turėti viduje vandens lašų ar gyvūnų intarpų.
  • Teodoras Narbutas aprašo gintaro išvaizdą ir nurodo, kad jis parduodamas neapdorotas, natūralaus pavidalo.
  • Šaltinyje nurodoma, kad geltonas ir baltas gintaras skiriasi kvapu.
  • Teodoras Narbutas mini gintaro gabalus su viduje esančiais vandens lašais ir gyvūnais; tai pateikiama kaip jo aprašomų pasakojimų bei vertinimų dalis.
MatmenysŠaltinių nesutarimas
  • Vienas gabalas svėrė 13 romėniškų svarų, arba apie pusę dešimties mūsų svarų.
  • 1803 m. prie Gdansko rastas 13 svarų svorio gabalas; 1851 m. prie Įsruties rastas 2,5 svaro svorio, 7 colių ilgio, 5 colių pločio ir 4,5 colio skersmens gabalas.
  • Teodoras Narbutas aprašo gintaro gabalą, matytą reginio metu naudotuose reikmenyse.
  • Tai Teodoro Narbuto pateikti konkrečių gintaro radinių matmenys ir svoriai.
Gamyba
  • Pagal Ilasės išvadą susidarė iš palaipsniui srūvusių sakų, vabzdžiams juose įklimpus, esant švelniam klimatui.
  • Teodoras Narbutas pateikia Ilasės išvadą apie gintaro susidarymą; ši išvada siejama su vabzdžių padėtimi gintare.
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • Buvo deginamas aukojant dievams kartu su gyvuliais, vašku, mira ir kitais kvepiančiais daiktais.
  • Buvo naudojamas įvairiems reikmenims, kurie reginio metu spindėjo gintaru, puošti ar gaminti.
  • Buvo naudojamas gydymo priemonėse ir vaistuose; skystos gintaro medžiagos, eteriniai aliejai ir balzamai buvo dedami į vaistus.
  • Simonas Daukantas aprašo senovės aukojimo paprotį prie aukurų.
  • Teodoras Narbutas aprašo žvėrių grumtynių reginį ir jo reikmenis, tarp jų tinklus, ginklus bei neštuvus.
  • Teodoras Narbutas pateikia senesnį medicininį gintaro naudojimo aprašymą.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-212420vidutinis

Taip pat keliauja jūra, seklumoje ir jū ros pakrantėse renka gintarą, kurį vadina Glessum. Ta čiau, kaip įprasta barbarams, neturi supratimo apie jo gamtinę ir meninę reikšmę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Taip pat keliauja jūra, seklumoje ir jūros pakrantėse renka gintarą, kurį vadina Glessum. Tačiau, kaip įprasta barbarams, neturi supratimo apie jo gamtinę ir meninę reikšmę. Atvirkščiai, jis niekam nerūpimas gulėjo kartu su kitomis jūros išmetamomis šiukšlėmis, kol mūsų supratimas nepakėlė jo reikšmės. Sau beveik be jokios naudos renka natūralaus pavidalo, parduoda neapdorotą, net stebisi imdami už jį užmokestį.
t-213653vidutinis

1803 m. prie Gdansko rastas 13 svarų, o 1851 m. prie Įsruties – 2,5 svaro gintaro gabalas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

1803 metais netoli Gdansko buvo rastas 13 svarų svorio gintaras, dabar saugomas 1 Plin. Lib. XXXVII. C. 3. P. 438. Senovės rašytojai dažnai laikė Indija kiekvieną užjūrio kraštą. 2 Thunberg, Podroi. T. IV. S. 402; išsamų straipsnį apie gintarą parašė ponas Juozapas Hačevskis (Muzeum Domome. R., 1837). 151 Berlyno Karališkajame muziejuje. 1851 metais netoli Įsručio miesto pavasarinėje kelio provėžoje buvo rastas 2,5 svaro svorio, 7 colių ilgio, 5 colių pločio ir 4,5 colio skersmens gintaro gabalas
t-214049vidutinis

Pasak Ilasės iš vados, gintaras atsirado ne po žemę ištikusios katastro fos, bet visai ramiai, esant švelnaus klimato sąlygoms.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Pasak Ilasės išvados, gintaras atsirado ne po žemę ištikusios katastrofos, bet visai ramiai, esant švelnaus klimato sąlygoms. Tai rodo vabzdžiai, iš kurių pozų matyti, kad buvo užklupti staiga, bet palengva srūvančių sakų suvilioti tarsi įklimpo juose, kartais netgi poravimosi metu, tačiau dėl kažkokių , priežasčių pateko po žemėmis.
t-214402vidutinis

Gero gintaro kietumas šipina geležį, jis gražiausiai blizga, jo skaidrumas, vidinis gyslotumas ir dažnai bliz gančių žvynelių lūžiai daro jį vertingą; senovėje jis buvo prilyginamas brangakmeniams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

153 Gero gintaro kietumas šipina geležį, jis gražiausiai blizga, jo skaidrumas, vidinis gyslotumas ir dažnai blizgančių žvynelių lūžiai daro jį vertingą; senovėje jis buvo prilyginamas brangakmeniams. Lengvumas ir žinomos cheminės savybės liepia priskirti jį sakų klasei; patrintas pritraukia lengvus kūnus, iš jo atsirado elektros pavadinimas ir davė pradžią supratimui apie elektrą. Pridėtas prie skaudamos žmogaus kūno dalies, jis skatina transpiraciją, smilkdamas išskiria maloniai kvepiančių, orą gryninančių dūmų, padeda gydyti reumato ligas. Seniau į daugelį vaistų būdavo dedama skysto gintaro medžiagų, eterinių aliejų, balzamų, kuriuos ir dabar labai vertina indai ir kinai; pas mus jis dedamas į lakus.
t-002vidutinis

Gintaras šaltinyje apibūdinamas kaip kietas, blizgus, skaidrus ir dėl šių savybių senovėje prilygintas brangakmeniams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

153 Gero gintaro kietumas šipina geležį, jis gražiausiai blizga, jo skaidrumas, vidinis gyslotumas ir dažnai blizgančių žvynelių lūžiai daro jį vertingą; senovėje jis buvo prilyginamas brangakmeniams. Lengvumas ir žinomos cheminės savybės liepia priskirti jį sakų klasei; patrintas pritraukia lengvus kūnus, iš jo atsirado elektros pavadinimas ir davė pradžią supratimui apie elektrą. Pridėtas prie skaudamos žmogaus kūno dalies, jis skatina transpiraciją, smilkdamas išskiria maloniai kvepiančių, orą gryninančių dūmų, padeda gydyti reumato ligas. Seniau į daugelį vaistų būdavo dedama skysto gintaro medžiagų, eterinių aliejų, balzamų, kuriuos ir dabar labai vertina indai ir kinai; pas mus jis dedamas į lakus.
t-212177vidutinis

Pasaulio sostinę didžiai nustebino neregėta pra banga, kai grumtynėse ant žvėrių užnerti tinklai, kovoto jų ginklai, neštuvai žuvusioms išnešti, žodžiu, visi reginio metu naudoti reikmenys spindėjo gintaru.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Pasaulio sostinę didžiai nustebino neregėta prabanga, kai grumtynėse ant žvėrių užnerti tinklai, kovotojų ginklai, neštuvai žuvusioms išnešti, žodžiu, visi reginio metu naudoti reikmenys spindėjo gintaru. Tarp daugelio retų egzempliorių matytas vienas gintaro gabalas, svėręs 13 romėniškų svarų, arba apie pusę dešimties mūsų svarų2.
t-001vidutinis

Narbutas pritaria Kocebui, kuris gintarą vadino saulės akmeniu ir sunkiai atskleidžiama gamtos mįsle.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Lietuvių kalboje jis išliko žodyje Stiklas, kuris susideda iš s, si, sii, o tai išreiškia lotynų reciprocum, se, sanskrito sieti2, lenkų się; be to, lietuviškas žodis Stiklas reiškia spindintį daiktą, žodyje glūdi G los s pradas. 150 Kocebus teisingai vadina gintarą saulės akmeniu, senovėje žinomu vardu3, taip pat tikra gamtos mįsle, kurią gaubia sunkiai atskleidžiamos uždangos4. Tačiau senovėje, jei atmesime tokias pasakas ir spėliones, pavyzdžiui, kad jis susidaro iš lūšies šlapimo, ¡gintaru verkė Muleaįgrido paukščiai arba hiperborėjų Apolonas, būta apie jį gana tikslių žinių.
Visi teiginiai ir įrodymai (12 teiginiai, 14 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
ŽemaičiaiBaltijos jūra

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—1113
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių—01