Lietuvos istorijos žinių lobynas
Istorinis objektas
3 teiginiai4 įrašai1 ryšys
Atrimpo ženklas Narbuto aprašyme yra vandens pripildytas indas arba urna, uždengta javų pėdu ir susieta su vandens žalčiu. Vėlesnis aiškinimas tą simbolį formuluoja kaip žaltį vandens pilnoje vonioje.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Narbutas Atrimpo simbolį aiškina kaip žaltį vandens pilnoje vonioje ir sieja jį su senovės lietuvių jūrų dievo vaizdiniu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Visa tai galima suderinti, padarius prielaidą, jog Atrimpo simbolis buvo žaltys, tūnantis vandens pilnoje vonioje. Taigi senovės lietuviai šį jūrų dievą vaizdavo kaip didžiulį žaltį, tai yra žalčių karalių *.
Narbutas Atrimpo ženklą aprašo kaip javų pėdu uždengtą indą arba urną su vandeniu, kurioje laikomas vandens žaltys.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Šitoks lietuvių supratimas galėjo apdovanoti amžinos jaunystės savybe tą elementarųjį dievą, valdantį kilnųjį ir pirmykštį pradą, kad parodytų nepaliaujamą gyvųjų būtybių ir augalų atsinaujinimą. Atrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba urna, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys. Kunigo Jucevičiaus nuomone23 24 lietuviai, gyvenantys prie Palangos, prie jūros, tai yra žvejai, Atrimpą vadina „Dzivsvits“.
Narbutas Atrimpo ženklą aprašo kaip javų pėdu uždengtą vandens pripildytą indą arba urną, kurioje laikomas vandens žaltys.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Atrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba urna, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 3 | 4 |