Istorinis objektas

Atrimpo vandens indas arba urna su žalčiu

3 teiginiai4 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Narbutas Atrimpo simbolį aiškina kaip žaltį vandens pilnoje vonioje ir sieja jį su senovės lietuvių jūrų dievo vaizdiniu.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 104

Visa tai galima suderinti, padarius prielaidą, jog Atrimpo simbolis buvo žaltys, tūnantis vandens pilnoje vonioje. Taigi senovės lietuviai šį jūrų dievą vaizdavo kaip didžiulį žaltį, tai yra žalčių karalių *.

Narbutas Atrimpo ženklą aprašo kaip javų pėdu uždengtą vandens pripildytą indą arba urną, kurioje laikomas vandens žaltys.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 104

Atrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba urna, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys.
t-003vidutinis

Narbutas Atrimpo ženklą aprašo kaip javų pėdu uždengtą indą arba urną su vandeniu, kurioje laikomas vandens žaltys.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 104

Šitoks lietuvių supratimas galėjo apdovanoti amžinos jaunystės savybe tą elementarųjį dievą, valdantį kilnųjį ir pirmykštį pradą, kad parodytų nepaliaujamą gyvųjų būtybių ir augalų atsinaujinimą. Atrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba urna, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys. Kunigo Jucevičiaus nuomone23 24 lietuviai, gyvenantys prie Palangos, prie jūros, tai yra žvejai, Atrimpą vadina „Dzivsvits“.