Narbutas Atrimpo simbolį aiškina kaip žaltį vandens pilnoje vonioje ir sieja jį su senovės lietuvių jūrų dievo vaizdiniu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 104
Visa tai galima suderinti, padarius prielaidą, jog Atrimpo simbolis buvo žaltys, tūnantis vandens pilnoje vonioje. Taigi senovės lietuviai šį jūrų dievą vaizdavo kaip didžiulį žaltį, tai yra žalčių karalių *.
Narbutas Atrimpo ženklą aprašo kaip javų pėdu uždengtą vandens pripildytą indą arba urną, kurioje laikomas vandens žaltys.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 104
Atrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba urna, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys.
Narbutas Atrimpo ženklą aprašo kaip javų pėdu uždengtą indą arba urną su vandeniu, kurioje laikomas vandens žaltys.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 104
Šitoks lietuvių supratimas galėjo apdovanoti amžinos jaunystės savybe tą elementarųjį dievą, valdantį kilnųjį ir pirmykštį pradą, kad parodytų nepaliaujamą gyvųjų būtybių ir augalų atsinaujinimą. Atrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba urna, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys. Kunigo Jucevičiaus nuomone23 24 lietuviai, gyvenantys prie Palangos, prie jūros, tai yra žvejai, Atrimpą vadina „Dzivsvits“.