Narbutas Atrimpo simbolį aiškina kaip žaltį vandens pilnoje vonioje ir sieja jį su senovės lietuvių jūrų dievo vaizdiniu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 104
Visa tai galima suderinti, padarius prielai\ndą, jog Atrimpo simbolis buvo žaltys, tūnantis vandens pilnoje\nvonioje. Taigi senovės lietuviai šį jūrų dievą vaizdavo kaip di\ndžiulį žaltį, tai yra žalčių karalių *.
Narbutas Atrimpo ženklą aprašo kaip javų pėdu uždengtą vandens pripildytą indą arba urną, kurioje laikomas vandens žaltys.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 104
Atrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba ur\nna, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys.
Narbutas Atrimpo ženklą aprašo kaip javų pėdu uždengtą indą arba urną su vandeniu, kurioje laikomas vandens žaltys.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 104
Šitoks lietuvių supratimas galėjo apdovanoti\namžinos jaunystės savybe tą elementarųjį dievą, valdantį kil\nnųjį ir pirmykštį pradą, kad parodytų nepaliaujamą gyvųjų bū\ntybių ir augalų atsinaujinimą.\nAtrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba ur\nna, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys. Kuni\ngo Jucevičiaus nuomone23 24 lietuviai, gyvenantys prie Palangos,\nprie jūros, tai yra žvejai, Atrimpą vadina „Dzivsvits“.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Bet žinoma, kad antikinėje filosofijoje patys pirmieji organizmai atsirado iš vandens, vanduo laikytas visos gamtos pradžia. Šitoks lietuvių supratimas galėjo apdovanoti amžinos jaunystės savybe tą elementarųjį dievą, valdantį kil nųjį ir pirmykštį pradą, kad parodytų nepaliaujamą gyvųjų bū tybių ir augalų atsinaujinimą. Atrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba ur na, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys.