Santrauka
Atrimpo ženklas Narbuto aprašyme yra vandens pripildytas indas arba urna, uždengta javų pėdu ir susieta su vandens žalčiu. Vėlesnis aiškinimas tą simbolį formuluoja kaip žaltį vandens pilnoje vonioje.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas Atrimpo simbolį aiškina kaip žaltį vandens pilnoje vonioje.
| c-001 | |||||||||
t-002 Narbutas Atrimpo ženklą aprašo kaip javų pėdu uždengtą vandens pripildytą indą arba urną, kurioje laikomas vandens žaltys.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
sis lietuviški{ dalykų tyrinėtojas tvirtina ir tai, jog spirališkai susi vijusio žalčio stabas, apie kurį bus pasakojama kituose straips niuose, nebuvo Atrimpo, bet Žalčių karaliaus, „kurį dar ir šian dien kai kuriose srityse lietuviai laiko tikru aukščiausiojo dievo (Ukapirmo) broliu“. Visa tai galima suderinti, padarius prielai dą, jog Atrimpo simbolis buvo žaltys, tūnantis vandens pilnoje vonioje. Taigi senovės lietuviai šį jūrų dievą vaizdavo kaip di džiulį žaltį, tai yra žalčių karalių *.
| teiginio_tipas | interpretacija |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Bet žinoma, kad antikinėje filosofijoje patys pirmieji organizmai atsirado iš vandens, vanduo laikytas visos gamtos pradžia. Šitoks lietuvių supratimas galėjo apdovanoti amžinos jaunystės savybe tą elementarųjį dievą, valdantį kil nųjį ir pirmykštį pradą, kad parodytų nepaliaujamą gyvųjų bū tybių ir augalų atsinaujinimą. Atrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba ur na, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |