Šaulys įkiša savo pėdą į arbaleto kilpą (tokiu būdu stipriai atremdamas jį į žemę, tada prie diržo kabančiu kabliu užkabina arbaleto templę ir tiesdamasis ją tempia, kol užkabina už fiksatori- aus, tada belieka įstatyti strėlę ir iššauti. Arbaletas — XIV-XV a. Lietuvoje labiausiai paplitęs šaunamasis ginklas svarbus ekonominis, politinis, strateginis Rytų Europos centras.
Dėl to vieną kartą sembų kariuomenė, puldama šią pilį, taip įtūžo,\nkad vienas brolis, gynęsis drauge su kitais, turėjo palikti įtemptą arbaletą ir bėgti. Vienas\nsembas paėmė šį arbaletą ir pasikabino ant kaklo. Kiti, apspitę jį, didžiai stebėjosi,\nnežinodami, kas tai yra, nes anksčiau tokių daiktų nebuvę matę; ilgai jį čiupinėję, galop\npaspaudė ir atpalaidavo nuleistuką, o arbaleto templė nukirto jam kaklą, ir jis neilgai\ntrukus iškvėpė dvasią. Po šio įvykio prūsai labai bijojo arbaletų.
Arbaletai buvo tarp ginklų, kuriais, pasak šaltinio, 1458 m. į Mantują pas popiežių vykusios Kazimiero legacijos ilgaplaukiai blondinai buvo apsiginklavę.
Netinkamai apsirengę dvariškiai užtraukdavo gėdą savo ponui, o gera apranga rodydavo pastarojo didingumą 4 8. Kai 1458 m. Kazimiero legacija važiavo į Mantują pas popiežių, didelį įspūdį padarė žaliai apsirengę ilgaplaukiai blon dinai su plunksnuotomis kepuraitėmis, apsiginklavę arbaletais, kardais ir strėlinėmis.