XIV-XV a. Lietuvoje arbaletas buvo labiausiai paplitęs šaunamasis ginklas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 37
Šaulys įkiša savo pėdą į arbaleto kilpą (tokiu būdu stipriai atremdamas jį į žemę, tada prie diržo kabančiu kabliu užkabina arbaleto templę ir tiesdamasis ją tempia, kol užkabina už fiksatori- aus, tada belieka įstatyti strėlę ir iššauti. Arbaletas — XIV-XV a. Lietuvoje labiausiai paplitęs šaunamasis ginklas svarbus ekonominis, politinis, strateginis Rytų Europos centras.
Sembų puolimo metu vienas Ordino brolis, gindamas pilį, paliko įtemptą arbaletą ir pabėgo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 122
Dėl to vieną kartą sembų kariuomenė, puldama šią pilį, taip įtūžo,\nkad vienas brolis, gynęsis drauge su kitais, turėjo palikti įtemptą arbaletą ir bėgti. Vienas\nsembas paėmė šį arbaletą ir pasikabino ant kaklo. Kiti, apspitę jį, didžiai stebėjosi,\nnežinodami, kas tai yra, nes anksčiau tokių daiktų nebuvę matę; ilgai jį čiupinėję, galop\npaspaudė ir atpalaidavo nuleistuką, o arbaleto templė nukirto jam kaklą, ir jis neilgai\ntrukus iškvėpė dvasią. Po šio įvykio prūsai labai bijojo arbaletų.
Arbaletai buvo tarp ginklų, kuriais, pasak šaltinio, 1458 m. į Mantują pas popiežių vykusios Kazimiero legacijos ilgaplaukiai blondinai buvo apsiginklavę.
Lituanistika-3-Kazimiero-Jogailaicio-dvaras
PDF 9
Netinkamai apsirengę dvariškiai užtraukdavo gėdą savo ponui, o gera apranga rodydavo pastarojo didingumą 4 8. Kai 1458 m. Kazimiero legacija važiavo į Mantują pas popiežių, didelį įspūdį padarė žaliai apsirengę ilgaplaukiai blon dinai su plunksnuotomis kepuraitėmis, apsiginklavę arbaletais, kardais ir strėlinėmis.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Dramenavos kaimo nusiaubimą ir daugybės sembų žūtį Vargu ar kas įmanytų surašyti, o kam surašius, vargu ar kas patikėtų, kaip uoliai broliai puldinėjo sembus, norėdami juos vėl pajungti krikščionių tikėjimui. Štai todėl, palaužę ir išvaikę tuos, kurie gyveno Valdavos, Kvedenavos ir Vargių378 valsčiuose bei kaimyninėse vietose, broliai patraukė su kariuomene prieš Pabečių379 valsčių; nusiaubę vieną kaimą, vardu Dramenava380, paėmę į nelaisvę ir išžudę daug žmonių, jie išžygiavo atgal su dideliu grobiu, tačiau priešai, sekdami įkandin, užpuolė juos ir beveik visus išsklaidė. Vis dėlto brolis Henrikas Ulenbušas, labai kilnus vyras, nepasitraukė iš vietos ir taip narsiai pradėjo gintis, kad ir kiti, atgavę jėgas bei drąsą, sugrįžo į mūšio lauką ir nukovė daugybę sembų.