Santrauka
Narbutas rašo, kad žinyčios aukuro pelenams buvo priskiriama gydomoji galia, o žyniai iš jų burdavo. Narbutas aprašo apeigą, kai užsitęsus ligai iš Amžinosios ugnies aukuro atnešti pelenai buvo naudojami ligai išginti. Narbutas nuolatinės aukos esme laikė niekad negęstančios ugnies kurstymą Praurimės, Kurko, Perkūno ir Amžinosios ugnies aukuruose.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas rašo, kad žinyčios aukuro pelenams buvo priskiriama gydomoji galia, o žyniai iš jų burdavo.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas aprašo apeigą, kai užsitęsus ligai iš Amžinosios ugnies aukuro atnešti pelenai buvo naudojami ligai išginti.
| c-002 | |||
t-003 Narbutas nuolatinės aukos esme laikė niekad negęstančios ugnies kurstymą Praurimės, Kurko, Perkūno ir Amžinosios ugnies aukuruose.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas nuolatinės aukos esme laikė niekad negęstančios ugnies kurstymą Praurimės, Kurko, Perkūno ir Amžinosios ugnies aukuruose.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
- N uolatinė auka. Jos esmė buvo visados degančios ir niekad negęstančios ugnies kurstymas Praurimės, Kurko, Perkūno ir Amžinosios ugnies aukuruose; tą ugnį prižiūrė jo tam tikri žyniai ir žynės. Tam buvo deginamos ąžuolinės malkos iš šventų miškelių, sakai, riebalai. Tam tikromis va landomis ir skambant tam tikriems instrumentams buvo meldžiamasi.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |