Vygandas Marburgietis aprašė, kaip 1345 m. lietuvių karalius dezinformavo kryžiuočius, siekdamas apsiginti ir užpulti priešo teritoriją. Vygandas Marburgietis „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ aprašė lietuvių karaliaus dezinformaciją 1345 m. Vygando Marburgiečio „Naujosios Prūsijos žemės kronikos“ ištrauka pateikta apie 1348 m. Strėvos mūšį.
Ištrauka iš Vygando Marburgiečio „Naujosios Prūsijos žemės kronikos“, kaip lietuvių karalius 1345 m., siekdamas apsiginti nuo rengiamo kryžiuočių antpuolio, norėdamas pats užpulti priešo teritoriją, jį dezinformuoja „Ir iškilo [Ordino broliams] klausimas, ar žygiuoti toliau į [Lietuvos] žemę. Mat viena klastinga stabmeldė pranešė magistrui, kad lietuvių karalius telkęs didelę daugybę ka- riuomenės, su kuria norįs nusiaubti Sembos žemę. Todėl [Prūsijos] magistras ir kiti pagal kilmingiausių [svečių] patarimą grįžta saugoti savo krašto.
Tačiau nea- bejotinai mūšyje patyrė smūgį ir Ordinas, jis po mūšio nežygiavo gilyn į Lietuvą, bet grįžo atgal į Prūsiją. STRĖVOS MUSIS Ištrauka iš Vygando Marburgiečio „Naujosios Prūsijos žemės kronikos“ apie 1348 m. Strėvos mūšį.
Ištrauka iš Vygando Marburgiečio „Naujosios Prūsijos žemės kronikos“, kaip lietuvių karalius 1345 m., siekdamas apsiginti nuo rengiamo kryžiuočių antpuolio, norėdamas pats užpulti priešo teritoriją, jį dezinformuoja „Ir iškilo [Ordino broliams] klausimas, ar žygiuoti toliau į [Lietuvos] žemę. Mat viena klastinga stabmeldė pranešė magistrui, kad lietuvių karalius telkęs didelę daugybę ka- riuomenės, su kuria norįs nusiaubti Sembos žemę. Todėl [Prūsijos] magistras ir kiti pagal kilmingiausių [svečių] patarimą grįžta saugoti savo krašto.
37\nVygandas savo kronikoje, p. 298,\napud V o i g t, V, 372, aprašinėda\nmas Kęstučio laidotuves Vilniuje,\nkur kartu su palaikais buvo sudegin\nti jo rūbai, ginklai, žirgai, medžiok\nliniai šunys ir paukščiai, prietarin\ngai priduria, kad to deginimo metu\nstebuklingu būdu žemėje atsivėrusi\ntokio gylio kiaurymė, jog vienas\nžmogus galėjęs tilpti, ir įtraukė Kęs\ntučio pelenus, ką regėjusi daugybė\nžmonių. Et duxit (Skirgajłło) eum (Kej-\nstuta) in Wiliam ubi in cinerem est re\ndactus.
Tačiau ir tai negalėjo pasotinti go\nduolio Ordino, kuris, priėmęs savo globon Vytautą ir Taut\n36\nKlausimas, ar Kęstutis pats pasirin\nkęs mirtį, - juk Skirgaila, važiavęs \njo aplankyti, netikėtai rado negyvą, \nar nužudytas, o jo žmona kunigaikš\ntienė Birutė paskandinta, - nėra iki \nšiol aiškus ir rašantiesiems Lietuvos \nistoriją dera jo imtis.\n37\nVygandas savo kronikoje, p. 298, \napud V o i g t, V, 372, aprašinėda\nmas Kęstučio laidotuves Vilniuje, \nkur kartu su palaikais buvo sudegin\nti jo rūbai, ginklai, žirgai, medžiok\nliniai šunys ir paukščiai, prietarin\ngai priduria, kad to deginimo metu \nstebuklingu būdu žemėje atsivėrusi \ntokio gylio kiaurymė, jog vienas \nžmogus galėjęs tilpti, ir įtraukė Kęs\ntučio pelenus, ką regėjusi daugybė\nžmonių.
Ištrauka iš Vygando Marburgiečio „Naujosios Prūsijos žemės kronikos“, kaip lietuvių karalius 1345 m., siekdamas apsiginti nuo rengiamo kryžiuočių antpuolio, norėdamas pats užpulti priešo teritoriją, jį dezinformuoja „Ir iškilo [Ordino broliams] klausimas, ar žygiuoti toliau į [Lietuvos] žemę. Mat viena klastinga stabmeldė pranešė magistrui, kad lietuvių karalius telkęs didelę daugybę ka- riuomenės, su kuria norįs nusiaubti Sembos žemę. Todėl [Prūsijos] magistras ir kiti pagal kilmingiausių [svečių] patarimą grįžta saugoti savo krašto.
Tačiau nea- bejotinai mūšyje patyrė smūgį ir Ordinas, jis po mūšio nežygiavo gilyn į Lietuvą, bet grįžo atgal į Prūsiją. STRĖVOS MUSIS Ištrauka iš Vygando Marburgiečio „Naujosios Prūsijos žemės kronikos“ apie 1348 m. Strėvos mūšį.