Narbutas nurodė, kad Riteris savo „Šiaurės senovės tyrimuose“ plačiai aptarė padavimą apie saulės garbinimą prie Baltijos jūros. Riteris Narbuto nurodomas kaip autorius, kurio dėstymu ir paaiškinimais remtasi aiškinant Herodoto ketvirtąją knygą.
Lietuvių liaudies rugiapjūtės dainose yra posakis „saulės gaivinantis spindulys“, vartojamas pasakymas Garu Kotu; matyt, tai primena padavimą apie Plinijaus14 pastebėtą saulės, arba Apolono, garbinimą prie Baltijos jūros, kur garbinamoji saulė buvo vadinama Kovos. Apie tai plačiai kalba ponas Riteris savo Siaurės senovės tyrimuose15. Kronikininkai mini Svaistiką (Szwajstix) arba Svaitestiksą (Swajtestix) kaip šviesos dievą: lietuviškai tas žodis reiškia šviesos teikėją arba žadinančiąją šviesą, o tai atitinka senovės Febą.
Pernelyg išsiplėstume, jei įsigilintume į kolchų, beje, mums artimą gentį, tad remkimės tik moksliniu ir kruopščiai parašytu pono Riterio** veikalu1. Jame sakoma, kad kolchai giminiavosi su indais, arba kitados iš Indostano kilusiomis gentimis.