Autorius

Ptolemėjas

20 teiginių24 įrašai0 ryšių

Ptolemėjas – autorius, kurio geografiniuose aprašymuose, pasak pateiktų šaltinio ištraukų, atsispindi įvairios su Baltijos regionu ir jo kaimynystėje gyvenusiomis tautomis siejamos žinios. Jis aprašė venedų kraštą, tapatintą su Sarmatija, o venedų gyvenamąją erdvę nurodė prie Baltijos jūros – nuo Danijos iki Rygos įlankos. Šaltinyje teigiama, kad Ptolemėjas žinojo apie sudinų koloniją prie Vltavos, markomanų kaimynystėje, taip pat alanus apgyvendino stavanų, t. y. tikrosios Lietuvos, kaimynystėje. Vėlesni tyrinėtojai, remdamiesi Ptolemėjumi, latgalus vadino veltais, tačiau Narbutas atmetė Erazmo Stelos bandymą Ptolemėjo boruskus sieti su Ritėjų kalnais. Pateikti duomenys neleidžia patikimai nustatyti Ptolemėjo gyvenimo laikotarpio, tikslios veiklos vietos ar atskirti paties autoriaus teiginių nuo vėlesnio Narbuto aiškinimo.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

1584 m. Ptolemėjo atvaizdas iš Andre Thevet veikalo apie žymius žmones.

Žiūrėti galerijoje

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas	Ptolemėjas turėjo žinių apie Sūduvos provinciją ir žinojo sudinų koloniją prie Vltavos, markomanų kaimynystėje. Ptolemėjas aprašė europinę Sarmatijos dalį ir nurodė alanų gyvenamąją vietą Stavanų, jo teigimu, tikrosios Lietuvos kaimynystėje.	Taip Ptolemėjo veiklą apibūdino Teodoras Narbutas veikale „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.). Teiginys pateiktas Teodoro Narbuto veikale „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.), aiškinant Ptolemėjo geografinį aprašymą.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Pareigos ir vaidmuo	Ptolemėjas šaltinyje įvardijamas geografu, aprašiusiu venedų kraštą, Sarmatiją ir prie Baltijos jūros gyvenusias tautas.	Tai nurodo Teodoras Narbutas veikale „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.).	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Būdas	Teodoras Narbutas vertino Ptolemėjo naudotus pavadinimus kaip daugiausia netvarkingai surašytus ir sukompiliuotus iš įvairių šaltinių; jo teigimu, Ptolemėjas kartais vienos tautos pavadinimus pateikdavo kaip dvi tautas, nes ne visuomet buvo įmanoma juos patikrinti.	Tai autoriaus, Teodoro Narbuto, vertinimas apie Ptolemėjo darbo metodą veikale „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.), o ne savarankiška Ptolemėjo savybė.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Ptolemėjas mini Aelvaconesz kaip lygų gentį, o tyrinėtojai juos siejo su Silezija, Vyslos apylinkėmis arba pajūriu kairiajame Vyslos krante.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Mes net nežinome, ar tai buvęs tik vardas lėtų, arba veikiau lietuvių, genties, ar visai atskiros, seniai išnykusios genties pavadinimas. Senovėje buvo žinomi panašūs pavadinimai: Ptolemėjas mini Aelvaconesz, kurie buvo lygų gentis; be to, tyrinėtojai teigia, kad jie gyveno Silezijoje, nors galėjo būti ir arčiau Vyslos arba prie jūros kairiojoje šios upės pakrantėje. Tacitas mini Helvecones4, kurie, kaip sako kai kurie tyrinėtojai, gyvenę Pomeranijoje prie Helio5.

t-002vidutinis

Narbutas aiškino, kad Ptolemėjas mini chiotus ir kartais vienos tautos vardus iš skirtingų šaltinių pateikdavo kaip dvi tautas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Nestoras irgi nusirašė visa tai. Esmė ta, kad Ptolemėjas mini ir chiotus, bet tokioje pavadinimų, daugiausia netvarkingai surašytų ir sukompiliuotų iš įvairių šaltinių, kuriuos naudojo šis geografas, daugybėje jam ne sykį atsitikdavo, kad, paėmęs du vienos tautos pavadinimus iš įvairių epochų ir autorių, pateikė juos atskirai ir padarė dvi tautas, kiek panašiai pavadinęs, nes ne visuomet buvo įmanoma patikrinti. Krikščioniško- * 5 1 Lib.

t-003vidutinis

Ptolemėjas nuo Vyslos žiočių iki Panonijos suskaičiavo tokį pat nuotolį kaip Plinijus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Kelio ilgis sutampa su Plinijaus skaičiavimais1 — 600 romėnų miliarijų, o tai lygu 120—125 vokiečių mylioms. Tokį pat nuotolį nuo Vyslos žiočių į Panoniją suskaičiuoja ir Ptolemėjas. O kad prekybos kelias nekliudomas ¡galėjo eiti per karingų ir grobikiškų germanų ¡genčių žemes, galima ¡paaiškinti senovės religijos pašventintais svetingumo papročiais ar tam tikrais šiuo pagrindu sudarytais susitarimais.

t-004vidutinis

Narbutas sprendė, kad Ptolemėjo nurodytos Krono, arba Nemuno, žiotys geriausiai atitinka Kuršių marių žiotis į jūrą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Iš įvairių Karaliaučiaus Slaptajame archyve esančių transakcijų ponas Foigtas1 teigia, jog viena dešinioji Nemuno deltos šaka nuo Rusnės suko į šiaurę, iš dešiniosios pakrantės įtekėjo Minija, po to jungėsi su Dange, kurios žiotyse stovėjo sena lietuvių tvirtovė Klaipėda, Klejpeda2, ir galop vienomis plačiomis žiotimis įsiliejo į jūrą toje pačioje vietoje, kur šiandien yra Kuršių marių žiotys. Prie šio tvirtinimo reikia pridurti, jog Ptolemėjas nurodo Krono upės, kuri yra Nemunas, žiotis subelevatione Poli 56 graduum et longitudine 50 graduum. Tai geriausiai atitinka šiandien Kuršių marių žiotis į jūrą.

t-005vidutinis

Narbutas atmetė Erazmo Stelos požiūrį, kad Ptolemėjo boruskų ar borusų reikėtų ieškoti prie Ritėjų kalnų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Juk tarp visų lietuvių nebuvo jokios atskiros genties, kuri būtų vadinama Prūsija ir kurios vardas būtų siejamas su žeme ar kraštu, sudarančiu mūsų pirmą sritį. Veltui net ir ieškotume tų Ptolemėjo boruskų ar borusų kažkur prie Ritėjų kalnų, nes tokiu atveju įsiveltume į prieštaravimų sūkurį taip pat kaip tie, kuriems šovė į galvą padaryti tokias išvadas. Pirmiausia taip manė Erazmas Stela1**.

t-006vidutinis

Pasak Safaržyko, prūsų protėviai buvo Ptolemėjo aprašyti frugundionai, kurių Narbutas nedrįso priskirti lietuvių genčiai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Si provincija plytėjo prie Vyslos, arčiausiai ribojosi su slavų gentimis, o pavadinimą gavo iš senovinio miesto Vlm, kurį vokiškai pradėta vadinti Culm, lenkiškai — Chefmno', anot Pretorijaus tyrimų2, šis pavadinimas turėjo reikšti kalvą, 1 S ajar zykąs, atmetęs tą išvadą (Starožyin. slaw. § 19. Nr. 5), teigia, jog prūsų protėviai buvo Ptolemėjo aprašyti frugundionai — tauta (o gal gentis), kurios mes nė nedrįstume priskirti prie lietuvių genties.

t-007vidutinis

Narbutas rašė, kad Ptolemėjas turėjo žinių apie Sūduvą ir žinojo sudinų koloniją prie Vltavos, markomanų kaimynystėje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabejotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar Prahos apskritis (Čekija), prie Vltavos upės; tai galėjo būti iš prūsų Sūduvos kažkokia užklydusi genties dalis4. Ne kartą provincijoje prisiglausdavo nuo lenkų ir lietuvių ginklų bėgantys jotvingiai. Rytuose ji ribojosi su Sudargą, pietuose — su jotvingių Polese, vakaruose — su Galinda ir Barta, o šiaurėje — su Barta ir Nadruva. 1 Kiti teigia, kad iš žodžio S žudąs, išmatos, pelkės, nes seniau žemė ten buvusi labai pelkėta; bet išmanančiam kalbą ir papročius šis spėjimas yra visiškai nepriimtinas.

Visi teiginiai ir įrodymai (20 teiginiai, 24 įrašai)

Struktūruoti ryšiai