Ptolemėjas

Santrauka

Ptolemėjas mini Aelvaconesz kaip lygų gentį, o tyrinėtojai juos siejo su Silezija, Vyslos apylinkėmis arba pajūriu kairiajame Vyslos krante. Narbutas aiškino, kad Ptolemėjas mini chiotus ir kartais vienos tautos vardus iš skirtingų šaltinių pateikdavo kaip dvi tautas. Ptolemėjas nuo Vyslos žiočių iki Panonijos suskaičiavo tokį pat nuotolį kaip Plinijus.

Teiginiai

Teiginys
▸Rodyti citatast-001 Ptolemėjas mini Aelvaconesz kaip lygų gentį, o tyrinėtojai juos siejo su Silezija, Vyslos apylinkėmis arba pajūriu kairiajame Vyslos krante.
▸Rodyti citatast-002 Narbutas aiškino, kad Ptolemėjas mini chiotus ir kartais vienos tautos vardus iš skirtingų šaltinių pateikdavo kaip dvi tautas.
▸Rodyti citatast-004 Ptolemėjas nuo Vyslos žiočių iki Panonijos suskaičiavo tokį pat nuotolį kaip Plinijus.
▸Rodyti citatast-005 Narbutas sprendė, kad Ptolemėjo nurodytos Krono, arba Nemuno, žiotys geriausiai atitinka Kuršių marių žiotis į jūrą.
▸Rodyti citatast-006 Narbutas teigė, kad alanai tapo Ptolemėjo Stavanijos ir Galindijos kaimynais, kai stavanai ir galindai jau gyveno savo žemėse.
▸Rodyti citatast-007 Narbutas atmetė Erazmo Stelos požiūrį, kad Ptolemėjo boruskų ar borusų reikėtų ieškoti prie Ritėjų kalnų.
▸Rodyti citatast-008 Pasak Safaržyko, prūsų protėviai buvo Ptolemėjo aprašyti frugundionai, kurių Narbutas nedrįso priskirti lietuvių genčiai.
▸Rodyti citatast-009 Narbutas rašė, kad Ptolemėjas turėjo žinių apie Sūduvą ir žinojo sudinų koloniją prie Vltavos, markomanų kaimynystėje.
▸Rodyti citatast-010 Narbutas sprendė, kad Ptolemėjas Salavijos gyventojus žinojo slavinu vardu, o svetimšaliai tą žemę vadino Skalva arba Rusia.
▸Rodyti citatast-011 Narbutas rašė, kad Ptolemėjas stavanus vadino Stabatiix ir jų paminėjimo vietoje atpažino lietuvius.
▸Rodyti citatast-012 Narbutas nurodo, kad senovės tyrinėtojai, remdamiesi Ptolemėjumi, latgalus vadino veltais, Veltae.
▸Rodyti citatast-013 Ptolemėjas II Kristaus eros amžiuje mini tavių tautą, gyvenusią galų kaimynystėje, prie Dnestro.

Citatos

• id: c-174396 citata_originali: | Mes net nežinome, ar tai buvęs tik vardas lėtų, arba veikiau lietuvių, genties, ar visai at­ skiros, seniai išnykusios genties pavadinimas. Senovėje buvo žinomi panašūs pavadinimai: Ptolemėjas mini Ael- vaconesz, kurie buvo lygų gentis; be to, tyrinėtojai tei­ gia, kad jie gyveno Silezijoje, nors galėjo būti ir arčiau Vyslos arba prie jūros kairiojoje šios upės pakrantėje. Ta­ citas mini Helvecones4, kurie, kaip sako kai kurie tyrinė­ tojai, gyvenę Pomeranijoje prie Helio5. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191514

• id: c-174397 citata_originali: | Nestoras irgi nusirašė visa tai. Esmė ta, kad Ptolemėjas mini ir chiotus, bet tokioje pavadinimų, daugiausia netvarkingai surašytų ir sukompiliuotų iš įvairių šaltinių, kuriuos naudojo šis geografas, daugybė­ je jam ne sykį atsitikdavo, kad, paėmęs du vienos tau­ tos pavadinimus iš įvairių epochų ir autorių, pateikė juos atskirai ir padarė dvi tautas, kiek panašiai pavadinęs, nes ne visuomet buvo įmanoma patikrinti. Krikščioniško- * 5 1 Lib. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191515

• id: c-174399 citata_originali: | Kelio ilgis sutampa su Plinijaus skaičiavimais1 — 600 romėnų miliarijų, o tai lygu 120—125 vokiečių mylioms. Tokį pat nuotolį nuo Vys­ los žiočių į Panoniją suskaičiuoja ir Ptolemėjas. O kad prekybos kelias nekliudomas ¡galėjo eiti per karingų ir gro­ bikiškų germanų ¡genčių žemes, galima ¡paaiškinti senovės religijos pašventintais svetingumo papročiais ar tam tik­ rais šiuo pagrindu sudarytais susitarimais. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191517

• id: c-174400 citata_originali: | Iš įvairių Karaliaučiaus Slaptajame archy­ ve esančių transakcijų ponas Foigtas1 teigia, jog viena dešinioji Nemuno deltos šaka nuo Rusnės suko į šiaurę, iš dešiniosios pakrantės įtekėjo Minija, po to jungėsi su Dange, kurios žiotyse stovėjo sena lietuvių tvirtovė Klai­ pėda, Klejpeda2, ir galop vienomis plačiomis žiotimis įsi­ liejo į jūrą toje pačioje vietoje, kur šiandien yra Kuršių marių žiotys. Prie šio tvirtinimo reikia pridurti, jog Pto- lemėjas nurodo Krono upės, kuri yra Nemunas, žiotis sub- elevatione Poli 56 graduum et longitudine 50 graduum. Tai geriausiai atitinka šiandien Kuršių marių žiotis į jū­ rą. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191518

• id: c-174401 citata_originali: | Tad mes skyrėme daug dėme­ sio, kad pažintume alanus; skaitytojas jau susipažino su surinktomis žiniomis apie tas gentis, kurias čia dar pa­ pildysime; tačiau suprantame, jog jis kartu su mumis įsi­ tikins šios nuomonės klaidingumu. 191 Iš tiesų negalima neigti, kad alanai turėjo didelę ir svarią įtaką kai kurioms lietuvių genties tautoms; bet jos jau seniai gyveno savo šiandienėje žemėje iki tų laikų, kai alanai pasirodė Europoje ir po kažkiek metų tapo jų kaimynais. Istorija gana aiškiai liudija, kad alanai buvo Ptolemėjo Stavanijos ir Galindijos kaimynai, vadinasi, ” stavanai ir galindai, kuriuos laikome lietuvių genties tau­ tomis, gyveno savo vietose iki anų atvykimo jų kaimynys- 190

  Puslapis 188

  lėn. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191519

• id: c-174402 citata_originali: | Juk tarp visų lietuvių nebuvo jokios atskiros genties, kuri būtų vadinama Prūsija ir kurios vardas būtų siejamas su žeme ar kraštu, sudaran­ čiu mūsų pirmą sritį. Veltui net ir ieškotume tų Ptolemėjo boruskų ar borusų kažkur prie Ritėjų kalnų, nes tokiu atveju įsiveltume į prieštaravimų sūkurį taip pat kaip tie, kuriems šovė į galvą padaryti tokias išvadas. Pirmiausia taip manė Erazmas Stela1**. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191520

• id: c-174403 citata_originali: | Si provincija plytėjo prie Vyslos, arčiausiai ribojosi su slavų gentimis, o pavadinimą gavo iš senovinio miesto Vlm, kurį vokiš­ kai pradėta vadinti Culm, lenkiškai — Chefmno’, anot Pretorijaus tyrimų2, šis pavadinimas turėjo reikšti kalvą, 1 S ajar zykąs, atmetęs tą išvadą (Starožyin. slaw. § 19. Nr. 5), teigia, jog prūsų protėviai buvo Ptolemėjo aprašyti frugundionai — tauta (o gal gentis), kurios mes nė nedrįstume priskirti prie lietuvių genties. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191521

• id: c-174404 citata_originali: | Kryžiuočiams val­ dant, ji tapo dykra, vos randama pėdsakų, kur ji buvusi; apie ją žinome tik iš Dusburgo paminėto jos valsčiaus, vadinamo Kirsowia, Kirsnava; jis buvęs tarp Olecko ir Raigardo2 3. Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabe­ jotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar Pra­ hos apskritis (Čekija), prie Vltavos upės; tai galėjo būti iš prūsų Sūduvos kažkokia užklydusi genties dalis4. Ne kartą provincijoje prisiglausdavo nuo lenkų ir lietuvių ginklų bėgantys jotvingiai. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191522

• id: c-174405 citata_originali: | Ten, miškuose, yra akmeninių pas­ tatų griuvėsių ir ant kalvų piliaviečių, primenančių žilą šios žemės senovę. Ptolemėjas žinojo Salavijos gyvento­ jus slavinu vardu; iš to galima spręsti, kad Rusios egzis­ tavimo laikais didelė dalis šios žemės II krikščioniškosios eros amžiuje buvo žinoma Skalvos arba Rusios vardu, kuriuo ją ir vadino svetimšaliai. Rytuose ji ribojosi su Sudargija, pietuose — su Nadruva, vakaruose — su Kur­ šių mariomis, o šiaurėje — su Žemaitija. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191523

• id: c-174406 citata_originali: | 270 Lietuvos provincijos. Stavanus Ptolemėjas vadina Sta- batiix. Sis geografas mini juos toje vietoje ir tokia tvar­ ka, jog nedaug reikia įžvalgumo, norint pažinti tikruo­ sius lietuvius. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191524

• id: c-174407 citata_originali: | Senovės tyrinėtojai teigia, kad Vendenas Livoni­ joje yra jų kolonija, kurią senovės lyviai vadino Kisia. Senovės tyrinėtojai, remdamiesi Ptolemėjum, juos dar vadina veltais, Veltae*. 283 Latgala, Letgola. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191525

• id: c-177284 citata_originali: | Dies machten die Tagro-Jazygen. Ptolemėjas II Kristaus eros amžiuje mini tavių tautą, gyvenusią galų kaimynystėje, prie Dnestro. Ponas Hameris dar prieš poną Volianskį mėgino šif­ ruoti tą visiškai senovės tyrinėtojams nesuprantamą už­ rašą. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-194888