Ptolemėjas mini Aelvaconesz kaip lygų gentį, o tyrinėtojai juos siejo su Silezija, Vyslos apylinkėmis arba pajūriu kairiajame Vyslos krante. Narbutas aiškino, kad Ptolemėjas mini chiotus ir kartais vienos tautos vardus iš skirtingų šaltinių pateikdavo kaip dvi tautas. Ptolemėjas nuo Vyslos žiočių iki Panonijos suskaičiavo tokį pat nuotolį kaip Plinijus.
Mes net nežinome, ar tai buvęs tik\nvardas lėtų, arba veikiau lietuvių, genties, ar visai at\nskiros, seniai išnykusios genties pavadinimas. Senovėje\nbuvo žinomi panašūs pavadinimai: Ptolemėjas mini Ael-\nvaconesz, kurie buvo lygų gentis; be to, tyrinėtojai tei\ngia, kad jie gyveno Silezijoje, nors galėjo būti ir arčiau\nVyslos arba prie jūros kairiojoje šios upės pakrantėje. Ta\ncitas mini Helvecones4, kurie, kaip sako kai kurie tyrinė\ntojai, gyvenę Pomeranijoje prie Helio5.
Nestoras irgi nusirašė visa tai. Esmė ta, kad Ptolemėjas mini ir chiotus, bet tokioje pavadinimų, daugiausia netvarkingai surašytų ir sukompiliuotų iš įvairių šaltinių, kuriuos naudojo šis geografas, daugybė je jam ne sykį atsitikdavo, kad, paėmęs du vienos tau tos pavadinimus iš įvairių epochų ir autorių, pateikė juos atskirai ir padarė dvi tautas, kiek panašiai pavadinęs, nes ne visuomet buvo įmanoma patikrinti. Krikščioniško- * 5 1 Lib.
Kelio ilgis sutampa su\nPlinijaus skaičiavimais1 — 600 romėnų miliarijų, o tai\nlygu 120—125 vokiečių mylioms. Tokį pat nuotolį nuo Vys\nlos žiočių į Panoniją suskaičiuoja ir Ptolemėjas. O kad\nprekybos kelias nekliudomas ¡galėjo eiti per karingų ir gro\nbikiškų germanų ¡genčių žemes, galima ¡paaiškinti senovės\nreligijos pašventintais svetingumo papročiais ar tam tik\nrais šiuo pagrindu sudarytais susitarimais.
Iš įvairių Karaliaučiaus Slaptajame archy\nve esančių transakcijų ponas Foigtas1 teigia, jog viena\ndešinioji Nemuno deltos šaka nuo Rusnės suko į šiaurę,\niš dešiniosios pakrantės įtekėjo Minija, po to jungėsi su\nDange, kurios žiotyse stovėjo sena lietuvių tvirtovė Klai\npėda, Klejpeda2, ir galop vienomis plačiomis žiotimis įsi\nliejo į jūrą toje pačioje vietoje, kur šiandien yra Kuršių\nmarių žiotys. Prie šio tvirtinimo reikia pridurti, jog Pto-\nlemėjas nurodo Krono upės, kuri yra Nemunas, žiotis sub-\nelevatione Poli 56 graduum et longitudine 50 graduum.\nTai geriausiai atitinka šiandien Kuršių marių žiotis į jū\nrą.
Juk tarp visų lietuvių nebuvo\njokios atskiros genties, kuri būtų vadinama Prūsija ir\nkurios vardas būtų siejamas su žeme ar kraštu, sudaran\nčiu mūsų pirmą sritį. Veltui net ir ieškotume tų Ptolemėjo\nboruskų ar borusų kažkur prie Ritėjų kalnų, nes tokiu\natveju įsiveltume į prieštaravimų sūkurį taip pat kaip tie,\nkuriems šovė į galvą padaryti tokias išvadas. Pirmiausia\ntaip manė Erazmas Stela1**.
Si provincija\nplytėjo prie Vyslos, arčiausiai ribojosi su slavų gentimis,\no pavadinimą gavo iš senovinio miesto Vlm, kurį vokiš\nkai pradėta vadinti Culm, lenkiškai — Chefmno', anot\nPretorijaus tyrimų2, šis pavadinimas turėjo reikšti kalvą,\n1 S ajar zykąs, atmetęs tą išvadą (Starožyin. slaw. § 19. Nr. 5),\nteigia, jog prūsų protėviai buvo Ptolemėjo aprašyti frugundionai —\ntauta (o gal gentis), kurios mes nė nedrįstume priskirti prie lietuvių\ngenties.
