Ptolemėjas mini Aelvaconesz kaip lygų gentį, o tyrinėtojai juos siejo su Silezija, Vyslos apylinkėmis arba pajūriu kairiajame Vyslos krante.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 93
Mes net nežinome, ar tai buvęs tik\nvardas lėtų, arba veikiau lietuvių, genties, ar visai at\nskiros, seniai išnykusios genties pavadinimas. Senovėje\nbuvo žinomi panašūs pavadinimai: Ptolemėjas mini Ael-\nvaconesz, kurie buvo lygų gentis; be to, tyrinėtojai tei\ngia, kad jie gyveno Silezijoje, nors galėjo būti ir arčiau\nVyslos arba prie jūros kairiojoje šios upės pakrantėje. Ta\ncitas mini Helvecones4, kurie, kaip sako kai kurie tyrinė\ntojai, gyvenę Pomeranijoje prie Helio5.
Narbutas aiškino, kad Ptolemėjas mini chiotus ir kartais vienos tautos vardus iš skirtingų šaltinių pateikdavo kaip dvi tautas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 102
Nestoras irgi nusirašė visa tai. Esmė ta, kad Ptolemėjas mini ir chiotus, bet tokioje pavadinimų, daugiausia netvarkingai surašytų ir sukompiliuotų iš įvairių šaltinių, kuriuos naudojo šis geografas, daugybė je jam ne sykį atsitikdavo, kad, paėmęs du vienos tau tos pavadinimus iš įvairių epochų ir autorių, pateikė juos atskirai ir padarė dvi tautas, kiek panašiai pavadinęs, nes ne visuomet buvo įmanoma patikrinti. Krikščioniško- * 5 1 Lib.
Ptolemėjas nuo Vyslos žiočių iki Panonijos suskaičiavo tokį pat nuotolį kaip Plinijus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 167
Kelio ilgis sutampa su\nPlinijaus skaičiavimais1 — 600 romėnų miliarijų, o tai\nlygu 120—125 vokiečių mylioms. Tokį pat nuotolį nuo Vys\nlos žiočių į Panoniją suskaičiuoja ir Ptolemėjas. O kad\nprekybos kelias nekliudomas ¡galėjo eiti per karingų ir gro\nbikiškų germanų ¡genčių žemes, galima ¡paaiškinti senovės\nreligijos pašventintais svetingumo papročiais ar tam tik\nrais šiuo pagrindu sudarytais susitarimais.
Narbutas sprendė, kad Ptolemėjo nurodytos Krono, arba Nemuno, žiotys geriausiai atitinka Kuršių marių žiotis į jūrą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 179
Iš įvairių Karaliaučiaus Slaptajame archy\nve esančių transakcijų ponas Foigtas1 teigia, jog viena\ndešinioji Nemuno deltos šaka nuo Rusnės suko į šiaurę,\niš dešiniosios pakrantės įtekėjo Minija, po to jungėsi su\nDange, kurios žiotyse stovėjo sena lietuvių tvirtovė Klai\npėda, Klejpeda2, ir galop vienomis plačiomis žiotimis įsi\nliejo į jūrą toje pačioje vietoje, kur šiandien yra Kuršių\nmarių žiotys. Prie šio tvirtinimo reikia pridurti, jog Pto-\nlemėjas nurodo Krono upės, kuri yra Nemunas, žiotis sub-\nelevatione Poli 56 graduum et longitudine 50 graduum.\nTai geriausiai atitinka šiandien Kuršių marių žiotis į jū\nrą.
Narbutas atmetė Erazmo Stelos požiūrį, kad Ptolemėjo boruskų ar borusų reikėtų ieškoti prie Ritėjų kalnų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 259
Juk tarp visų lietuvių nebuvo\njokios atskiros genties, kuri būtų vadinama Prūsija ir\nkurios vardas būtų siejamas su žeme ar kraštu, sudaran\nčiu mūsų pirmą sritį. Veltui net ir ieškotume tų Ptolemėjo\nboruskų ar borusų kažkur prie Ritėjų kalnų, nes tokiu\natveju įsiveltume į prieštaravimų sūkurį taip pat kaip tie,\nkuriems šovė į galvą padaryti tokias išvadas. Pirmiausia\ntaip manė Erazmas Stela1**.
Pasak Safaržyko, prūsų protėviai buvo Ptolemėjo aprašyti frugundionai, kurių Narbutas nedrįso priskirti lietuvių genčiai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 262
Si provincija\nplytėjo prie Vyslos, arčiausiai ribojosi su slavų gentimis,\no pavadinimą gavo iš senovinio miesto Vlm, kurį vokiš\nkai pradėta vadinti Culm, lenkiškai — Chefmno', anot\nPretorijaus tyrimų2, šis pavadinimas turėjo reikšti kalvą,\n1 S ajar zykąs, atmetęs tą išvadą (Starožyin. slaw. § 19. Nr. 5),\nteigia, jog prūsų protėviai buvo Ptolemėjo aprašyti frugundionai —\ntauta (o gal gentis), kurios mes nė nedrįstume priskirti prie lietuvių\ngenties.
Narbutas rašė, kad Ptolemėjas turėjo žinių apie Sūduvą ir žinojo sudinų koloniją prie Vltavos, markomanų kaimynystėje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 267
Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabe jotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar Pra hos apskritis (Čekija), prie Vltavos upės; tai galėjo būti iš prūsų Sūduvos kažkokia užklydusi genties dalis4. Ne kartą provincijoje prisiglausdavo nuo lenkų ir lietuvių ginklų bėgantys jotvingiai. Rytuose ji ribojosi su Sudar gą, pietuose — su jotvingių Polese, vakaruose — su Ga linda ir Barta, o šiaurėje — su Barta ir Nadruva. 1 Kiti teigia, kad iš žodžio S žudąs, išmatos, pelkės, nes seniau žemė ten buvusi labai pelkėta; bet išmanančiam kalbą ir papročius šis spėjimas yra visiškai nepriimtinas.
Narbutas sprendė, kad Ptolemėjas Salavijos gyventojus žinojo slavinu vardu, o svetimšaliai tą žemę vadino Skalva arba Rusia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 269
Ten, miškuose, yra akmeninių pas tatų griuvėsių ir ant kalvų piliaviečių, primenančių žilą šios žemės senovę. Ptolemėjas žinojo Salavijos gyvento jus slavinu vardu; iš to galima spręsti, kad Rusios egzis tavimo laikais didelė dalis šios žemės II krikščioniškosios eros amžiuje buvo žinoma Skalvos arba Rusios vardu, kuriuo ją ir vadino svetimšaliai. Rytuose ji ribojosi su Sudargija, pietuose — su Nadruva, vakaruose — su Kur šių mariomis, o šiaurėje — su Žemaitija.
Narbutas rašė, kad Ptolemėjas stavanus vadino Stabatiix ir jų paminėjimo vietoje atpažino lietuvius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 273
270\nLietuvos provincijos. Stavanus Ptolemėjas vadina Sta-\nbatiix. Sis geografas mini juos toje vietoje ir tokia tvar\nka, jog nedaug reikia įžvalgumo, norint pažinti tikruo\nsius lietuvius.
Narbutas nurodo, kad senovės tyrinėtojai, remdamiesi Ptolemėjumi, latgalus vadino veltais, Veltae.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 290
Senovės tyrinėtojai teigia, kad Vendenas Livoni joje yra jų kolonija, kurią senovės lyviai vadino Kisia. Senovės tyrinėtojai, remdamiesi Ptolemėjum, juos dar vadina veltais, Veltae*. 283 Latgala, Letgola.
Ptolemėjas II Kristaus eros amžiuje mini tavių tautą, gyvenusią galų kaimynystėje, prie Dnestro.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 114
Dies machten die Tagro-Jazygen.\nPtolemėjas II Kristaus eros amžiuje mini tavių tautą,\ngyvenusią galų kaimynystėje, prie Dnestro.\nPonas Hameris dar prieš poną Volianskį mėgino šif\nruoti tą visiškai senovės tyrinėtojams nesuprantamą už\nrašą.
Esmė ta, kad Ptolemėjas mini ir chiotus, bet tokioje pavadinimų, daugiausia netvarkingai surašytų ir sukompiliuotų iš įvairių šaltinių, kuriuos naudojo šis geografas, daugybė je jam ne sykį atsitikdavo, kad, paėmęs du vienos tau tos pavadinimus iš įvairių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 102
Galėjo būti, kad slavai, vėliau tapę šios tvirtovės šeimininkais, ėmė ją vadinti Kue arba Kuje, iš kur kilo Kij, Kijev pe- rewoz, o iš čia pasakojimas apie tris brolius — K i j ų, Ščeką ir Choryvą — susiliejo išvien su žiniomis apie se novės Kijevą. Nestoras irgi nusirašė visa tai. Esmė ta, kad Ptolemėjas mini ir chiotus, bet tokioje pavadinimų, daugiausia netvarkingai surašytų ir sukompiliuotų iš įvairių šaltinių, kuriuos naudojo šis geografas, daugybė je jam ne sykį atsitikdavo, kad, paėmęs du vienos tau tos pavadinimus iš įvairių epochų ir autorių, pateikė juos atskirai ir padarė dvi tautas, kiek panašiai pavadinęs, nes ne visuomet buvo įmanoma patikrinti.
Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabe jotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 267
Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabe jotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar Pra hos apskritis (Čekija), prie Vltavos upės; tai galėjo būti iš prūsų Sūduvos kažkokia užklydusi genties dalis4. Ne kartą provincijoje prisiglausdavo nuo lenkų ir lietuvių ginklų bėgantys jotvingiai. Rytuose ji ribojosi su Sudar gą, pietuose — su jotvingių Polese, vakaruose — su Ga linda ir Barta, o šiaurėje — su Barta ir Nadruva. 1 Kiti teigia, kad iš žodžio S žudąs, išmatos, pelkės, nes seniau žemė ten buvusi labai pelkėta; bet išmanančiam kalbą ir papročius šis spėjimas yra visiškai nepriimtinas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tad mes skyrėme daug dėme sio, kad pažintume alanus; skaitytojas jau susipažino su surinktomis žiniomis apie tas gentis, kurias čia dar pa pildysime; tačiau suprantame, jog jis kartu su mumis įsi tikins šios nuomonės klaidingumu. 191 Iš tiesų negalima neigti, kad alanai turėjo didelę ir svarią įtaką kai kurioms lietuvių genties tautoms; bet jos jau seniai gyveno savo šiandienėje žemėje iki tų laikų, kai alanai pasirodė Europoje ir po kažkiek metų tapo jų kaimynais. Istorija gana aiškiai liudija, kad alanai buvo Ptolemėjo Stavanijos ir Galindijos kaimynai, vadinasi, " stavanai ir galindai, kuriuos laikome lietuvių genties tau tomis, gyveno savo vietose iki anų atvykimo jų kaimynys- 190 ## Puslapis 188 lėn.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Si provincija plytėjo prie Vyslos, arčiausiai ribojosi su slavų gentimis, o pavadinimą gavo iš senovinio miesto Vlm, kurį vokiš kai pradėta vadinti Culm, lenkiškai — Chefmno', anot Pretorijaus tyrimų2, šis pavadinimas turėjo reikšti kalvą, 1 S ajar zykąs, atmetęs tą išvadą (Starožyin. slaw. § 19. Nr. 5), teigia, jog prūsų protėviai buvo Ptolemėjo aprašyti frugundionai — tauta (o gal gentis), kurios mes nė nedrįstume priskirti prie lietuvių genties.